Pirmadienį Rasų kapinėse rengiama žuvusiųjų už Vilnių ir Lietuvą karių pagerbimo ceremonija. Vakare Vilniaus karininkų ramovėje (VKR) koncertuos VKR vyrų choras „Aidas“ ir folkloro ansamblis „Vilnelė“.

1939 m. Lietuvos kariuomenės vadas įsakė: „Vilniaus rinktinės kariai, Jums teks labai garbinga ir istorinė pareiga pirmiems įžengti į Vilniaus krašto žemes ir mūsų sostinę Vilnių. (...) Jūs būsite pirmieji mūsų kariuomenės reprezentantai lietuviškame Vilniaus krašte.“

1939 metų Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių vainikavo ilgas lietuvių tautos kovas ilgaamžei istorinei sostinei ir valstybės vientisumui išsaugoti.

1939 m. rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir Vokietijos Reichas pasirašė nepuolimo sutartį, kurioje pasidalijo įtakos zonas. Lietuva atiteko Vokietijos įtakos sferai.

Tų pačių metų rugsėjo 1-ąją prasidėjus Antrajam pasauliniam karui tarp Vokietijos ir Lenkijos, naciai ne kartą siūlė Lietuvai pasiųsti kariuomenę ir atsiimti Vilnių. Lietuvai atsisakius tai daryti, rugsėjo 28 d. Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė papildomą slaptą protokolą, kuriuo Vokietijos Reichas perleido Lietuvą sovietų įtakos sferai.

1939 m. spalio 10 d. Maskvoje pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų savitarpio pagalbos sutartis“. Atgavusi Vilnių, Lietuva turėjo įsileisti Raudonosios armijos įgulas.

1939 m. spalio 27 d. Lietuvos kariuomenė pradėjo žygį į Vilnių, o spalio 28 d. įvyko oficialus kariuomenės sutikimas buvusioje Elzės Ožeškienės (dabar Vinco Kudirkos) aikštėje.