„Norime atkreipti dėmesį į tai, jog priimtos įstatymo pataisos yra labai rimtas nusikaltimas žmogaus teisėms ir, na, gaila, kad niekas iš valdančiųjų išskyrus aštuonis politikus, kurie balsavo prieš, nesureagavo į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl įstatymo pataisų“, – BNS sakė viena iš mitingą organizavusios organizacijos „Sienos grupės“ savanorių 28-erių Emilija Švabaitė.

Seimas antradienį priėmė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, jos įstatymo lygiu įteisino migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu. Numatyta, kad jos įsigalios gegužės 3 dieną.

Renginys S. Daukanto aikštėje organizuotas teigiant, jog prezidento veto yra „paskutinis demokratijos saugiklis“, tačiau šalies vadovas minėtas pataisas pasirašė trečiadienį.

Nors Prezidentūra paprastai pati viešai praneša apie šalies vadovo sprendimus dėl platesnių diskusijų keliančių įstatymų, šį kartą ji to nepadarė, o apie pataisų pasirašymą informavo po žurnalistų užklausų.

Piketo metu dalyviai skandavo „gėda – Nausėda“ ir „sustabdykit sienos smurtą“ bei laikė plakatus su užrašais „kilotaitė balė“, „Lietuvos pasienis = mirties zona“.

„Puikiai suprantu, kad nieko nepakeisim. Atrodė, kad viskas – sutarta iš anksto, jog net neveikia, atrodo, valdžių atskyrimo funkcija. Prezidentas panašu, jog buvo parašą padėjęs ant tuščio lapo“, – BNS sakė 36-erių lietuvių kalbos mokytojas Tomas Marcinkevičius, proteste laikęs plakatą „migrantų siaubas: Lukasčiunka“.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Prieš mitingą pro šalį praėjęs prezidento patarėjas Kęstutis Budrys su mitinguotojais pasikalbėti nesustojo, tačiau pati Prezidentūra penktadienį BNS atsiųstame komentare pažymėjo, jog priimtos pataisos užtikrina tiek šalies galimybę saugoti savo sienas, tiek pagarbą žmogaus teisėms.

Pataisose numatyta, kad esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu gali priimti sprendimą, jog užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeisdami įstatymus, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.

Mes tiesiog užmerkiam akis, stumiam žmones atgal, verčiam juos žūti, susižaloti, tiesiog neva mes ne prie ko.

Nurodoma, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam užsieniečiui.

Įstatymo pataisas kritikuoja žmogaus teisių gynėjų organizacijos, kurių teigimu, taip būtų įteisinti tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.

„Manyčiau, kad mus nuo Baltarusijos, kuri šiuo atveju yra įvardinama kaip priešiška jėga, padedanti ir organizuojanti migraciją, skiria solidarumas su tarptautine bendruomene ir turime suvokti, kad Lietuva yra Europos Tarybos narė, Baltarusija – nėra. Europos Taryba kritikuoja šiais įstatymo pataisas. Galbūt šis įstatymas yra priartėjimas vienu žingsneliu arčiau autoritarinių režimų“, – kalbėjo E. Švabaitė.

Mitinguotojai prie Prezidentūros ištiesė pjaunančios vielos, kokia yra apjuostas Lietuvos pasienis su Baltarusija.

Migrantų apgręžimas pasienyje su Baltarusija buvo pradėtas vykdyti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.

„Mes tiesiog užmerkiam akis, stumiam žmones atgal, verčiam juos žūti, susižaloti, tiesiog neva mes ne prie ko“, – teigė T. Marcinkevičius.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.