Kaune tokia jėgainė jau statoma. Ekspertai sako, kad Lietuvai užtektų vienos – dabar esą užprogramuotas interesų konfliktas.  

Iš Energetikos muziejaus, kurio vietoje anksčiau stovėjo pirmoji Vilniuje elektrinė, į sklypą netoli Gariūnų turgavietės, kuriame bus įrengta Vilniaus kogeneracinė jėgainė – tokį kelią įveikė drono gabenama atminties kapsulė. Joje žinutė ateities kartoms apie siekius kurti švaresnę aplinką. Šios kapsulės įkasimas – simbolinis „Lietuvos energijos“ žingsnis, skelbiantis kogeneracinės jėgainės statybų pradžią.

„Planuojame, kad jau 2019 metų pabaigoje bus pagaminama pirma energija, deginamos komunalinės atliekos ir biokuras, o iš to, visų pirma, į sąvartynus nevažiuos atliekos, jos važiuos į jėgainę, kurioje bus gaminama šiluma ir elektros energija, taipogi iš biokuro ir atliekų Vilniuje bus pagaminta beveik pusė miestui reikalingos šilumos“, – sakė „Lietuvos energijos” kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.

Planuojame, kad jau 2019 metų pabaigoje bus pagaminama pirma energija, deginamos komunalinės atliekos ir biokuras, o iš to, visų pirma, į sąvartynus nevažiuos atliekos, jos važiuos į jėgainę.

Šioje jėgainėje ketinama apdoroti apie 160 tūkst. tonų atliekų per metus. Jos bus surenkamos iš Vilniaus ir Utenos regionų. Skaičiuojama, kad vilniečių išlaidos šilumai kasmet sumažės iki 13 mln. eurų, o atliekų tvarkymui – 20. Tačiau naudos turės ne tik vienas regionas.

„Tai Lietuvos mastu mes turim įsipareigojimą iki 2020 m. didint atsinaujinančių energijos išteklių kiekį iki 70 proc. visur šilumos gamybos sektoriuj, o iki 2030 m. iki 90 proc., tai šitas projektas prisidės prie šitų rodiklių pasiekimo“, – kalbėjo energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Jėgainės projektą įgyvendina „Lietuvos energija“, tačiau ateityje iki 5 proc. jėgainės akcijų galės įsigyti sostinės savivaldybės valdomi Vilniaus šilumos tinklai. Tačiau, pasak mero, savivaldybė dar nėra apsisprendusi, ar jas pirks.

„Tų 5 proc. įsigijimo galimybė buvo išsiderėta ilgų ir galbūt varginančių derybų eigoje. Ar tuo bus pasinaudota, nes tai yra miesto teisė, dar šiandien atsakyti yra per anksti, nes dar yra vertinimo aspektai, nuo ko ir kaip skaičiuojamos vertės. Šiandien sprendimo, ar išpirkti, nėra, rytoj jo turbūt irgi nebus, o teisę apsispręsti pasiliekame vėliau“, – teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Praėjusių metų pabaigoje kogeneracinė jėgainė pradėta statyti ir Kaune. Tačiau ekspertai tikina, kad būtų užtekę ir vienos – Vilniuje.

„Valstybinė įmonė turės 2 atliekų deginimo jėgaines, ji bus finansiškai suinteresuota, kad tų atliekų užtektų. Ir atsiras interesų konfliktas tarp valstybės intereso mažint deginimo kiekį ir daugiau perdirbinėt, vykdant žiedinės ekonomikos direktyvas, ir valstybinio kapitalo įmonės intereso, kad atliekų užtektų“, – kalbėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė, planuojama, veikti pradės kitų metų pabaigoje. Bendra projekto vertė – 350 mln. eurų.