Keli šimtai žmonių trečiadienį prie Vilniaus savivaldybės surengė mitingą prieš lenkiškų ir rusiškų mokyklų reorganizaciją.

Protesto akcija surengta prieš savivaldybės tarybos posėdį, kuriame ketinama patvirtinti, kad didžioji dalis mokyklų, iki šiol turėjusių dvylika klasių, nuo rugsėjo taptų pagrindinėmis. Pertvarkomos mokyklos, kuriose mokoma tiek rusų, tiek lenkų, tiek lietuvių kalbomis.

„Protestuojame dėl neskaidrios reformos. Manome, kad visos mokyklos gali vykdyti vidurinį išsilavinimą ir ardyti mokyklas nėra prasminga“, - sakė protestuoti atvykusi Levo Karsavino mokyklos pedagogė Janina.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Vilniaus taryboje Jaroslavas Kaminskis BNS perdavė švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės laišką, kuriame ji ragina Vilniaus tarybą atidėti klausimą dėl lenkiškos Joachimo Lelevelio mokyklos reorganizavimo dvejiems metams.

Rašte tvirtinama, kad buvusi sostinės taryba „priėmė skubotą sprendimą“ pradėdama J.Lelevelio reorganizavimo procesą, bet tai darė „nepakankamai išanalizavusi mokyklų tinklo būklę Antakalnyje ir aplinkiniuose mikrorajonuose“ ir „neradusi bendro sutarimo su bendruomenėmis“.

„Rekomenduojame Vilniaus miesto savivaldybės tarybai atidėti Vilniaus J.Lelevelio vidurinės mokyklos vidaus struktūros pertvarką“, - rašoma A.Pitrėnienės rašte.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad protesto akcija yra „pigių politinių dividendų rinkimuose rinkimas“. Jis sakė turintis žinių, kad mokytojai ir tėvai į protesto akciją buvo kviečiami iš Vilniaus rajono.

„Kažkam norisi problemas spręsti, o kažkam šildytis prie jų kurstymo“, - žurnalistams sakė meras.

Informaciją apie protesto akciją platino Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Vilniaus taryba trečiadienį ketina priimti galutinius sprendimus dėl Ateities, Senamiesčio, Saulėtekio, Centro, Aleksandro Puškino, Fabijoniškių, Lazdynų, Simono Konarskio, Levo Karsavino vidurinių mokyklų, kurios šiemet būtų pertvarkytos į pagrindines.

J.Lelevelio vidurinei mokyklai, kurioje dėstoma lenkų kalba, siūloma leisti iki 2017-ųjų įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktus siūlymus, kad ji galėtų tapti ilgąja gimnazija su inžinerine pakraipa.

Mainais už šią galimybę mokyklos vadovybė turėtų sutikti išsikelti iš patalpų Antakalnyje į Žirmūnus, kur šiuo metu veikia mokyklos pagrindinio ugdymo skyrius. Nekilnojamąjį turtą Antakalnio gatvėje mokykla savivaldybei įsipareigotų perduoti iki 2016-ųjų rugpjūčio.

Numatoma priimti sprendimus dėl dviejų vidurinių mokyklų rusų kalba - Sofijos Kovalevskajos ir Santaros - abiejose po vienu stogu ketinama kurti gimnazijas ir progimnazijas. Tuo metu Grigiškių vidurinei, kur mokoma rusų ir lenkų kalbomis, Švietimo ministerija leido tapti ilgąja pakraščio gimnazija - tam formaliai taip pat turės pritarti taryba.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias šiemet turėjusi būti baigta vidurinių mokyklų pertvarka gali būti atidėta iki 2017-ųjų rugsėjo.