Tarp pranešėjų - pasaulinė ortopedijos žvaigždė, Japonijos Hirošimos universiteto prezidentas Mitsuo Ochi, sugalvojęs ypatingą techniką, kaip atkurti pažeistą kelio kremzlę.

Norėdamas atlikti kuo mažesnę invazinę procedūrą pacientui, profesorius nusprendė naudoti magnetą ir taip kontroliuoti procedūrą. Nuo 2013 metų Japonijoje ši kelio sąnario chirurginė operacija atliekama valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų - ir Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto vadovas Saulius Klimašauskas, kurio tyrimų lauke - žmogaus ląstelėse vykstantys epigenetiniai reiškiniai.

Rezultatus tiriant genetinius veiksnius, kurie lemia sunkias vaikų ir suaugusiųjų ligas, pristatys daktaras Hakonas Hakonarsonas iš Filadelfijos vaikų ligoninės tyrimų instituto. Jis vadovauja tyrimui, kurio tikslas - surinkti 100 tūkst. vaikų DNR, kad būtų galima ištirti priežastis ir užkirsti kelią plačiai paplitusioms sveikatos problemoms, tarp kurių - apsigimimai, širdies ligos, nutukimai.

Vilniuje išvysime ir garsų kamieninių ląstelių tyrėją Irwingą Weissmaną. Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos profesorius yra pirmasis pasaulyje mokslininkas, sugebėjęs izoliuoti bet kurios rūšies kamieninę ląstelę bet kuriame gyvame organizme. Jis gilinasi į galimybes persodinti žmogaus imuninę sistemą taip, kaip dabar vyksta širdies ar kepenų transplantacijos.

Dr. Osteinas Amellemas pasakos apie vėžio gydymo būdus, prie kurių prisideda ir lietuviškasis „Thermo Fisheris“, Vilniuje gamindamas „Dynabeads“ magnetines daleles ir jas sujungdamas su antikūnais.

Šis produktas parduodamas ir pasaulinei vaistų gamybos kompanijai „Novartis“, kuris jį naudoja kaip komponentą revoliucinėje vėžio gydymo technologijoje.

Pernai šį gydymo būdą patvirtino JAV Maisto ir vaistų tarnyba FDA ir daugelis šį gydymo metodą vadina istoriniu lūžiu gydant vėžį.

Vilniuje taip pat išgirsime Estijos genomo centro vyriausiojo mokslininko Dr. Neeme Tenissono pranešimą. Pasak konferencijos organizatorių, Estija lenkia Lietuvą ne tik kurdama technologijų šalies įvaizdį, bet ir žengdama ambicingą žingsnį - surinkti 10 proc. savo gyventojų DNR.

Surinkta bazė tarnauja ne tik kaip bazė moksliniams ligų ir jų prevencijos tyrimams, bet ir pasitarnauja kiekvienam gyventojui asmeniškai, nes tokiu būdu galima tirti polinkį sirgti tam tikromis ligomis ir užkirsti tam kelią.

Lietuvių mokslininkas Austrijoje Vienos universiteto profesorius Eugenijus Kaniušas kalbės, kaip savo elektroninės inžinerijos žinias pritaiko biomedicinoje. Aktyvus Austrijos lietuvių bendruomenės veikėjas buvo vienas pagrindinių inciatyvos neįgaliam lietuviui pritaisyti mintimis valdomą bioninę ranką rėmėjų.

Dr. Guillermo Velasco priskiriamas ambicingiausiu vadinamas mokslinis ES projektas, kuriam skirtas 1 mlrd. eurų finansavimas. Apie šį projektą rašoma ir bestseleryje „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“.

Projekto, kuris taip pat bus pristatytas konferencijoje, tikslas - kompiuteryje atkurti visas žmogaus smegenis. Pasak idėjos autorių, įgyvendinus šį projektą į kompiuterį būtų galima įdiegti dirbtines žmogaus smegenis, kurios kalbėtų ir elgtųsi panašiai kaip žmonės.

Kaip skelbė ELTA, tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją Vilniuje trečiadienio rytą savo pranešimu pradėjo Nobelio premijos laureatas B. Kobilka, kuris taip pat atsakė į kolegų, žurnalistų klausimus.

2012 metų Stanfordo universiteto profesorius buvo pagerbtas Nobelio premija chemijos srityje už receptorių, sujungtų su G baltymu (angl. G-protein-coupled receptors, GPCR), tyrimus, ir apie tai kalbėjo savo pranešime.

Nobelio premijos laureato darbo dėka buvo atrasta viena didžiausių baltymų grupių žmogaus organizme, o atkurta receptorių, sujungtų su G baltymu, erdvinė struktūra atveria farmacijos kompanijos galimybių kurti efektyvesnius vaistus.

Šių metų „Life Sciences Baltics“ mokslinėje konferencijoje dėmesys kryps į aktualiausias inovacijas ir technologijas tyrimuose, skirtuose gerinti žmogaus sveikatą, palengvinti būklę, efektyviau diagnozuoti ir gydyti ligas.

Per 60 įvairių sričių pranešėjų kalbės apie genetinių ligų gydymo naujoves, imunoonkologiją, 3D spausdinimo technologijos ir lazerių pritaikymą medicinoje, kamienines ląsteles, personalizuotą mediciną ir skaitmeninę sveikatą.

Didžiausias Baltijos šalyse ir sparčiausiai Šiaurės Europoje augantis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ savo srities ekspertus kvies ne tik susipažinti su naujausiomis mokslinėmis tendencijomis ir atradimais, bet ir užmegzti ryšius su atvykstančių tarptautinių įmonių ir organizacijų atstovais.

Kaip sakė forumą organizuojančios „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė, per kelerius metus Lietuva padarė milžinišką pažangą gyvybės mokslų srityje.

„Investicijos į mokslinę infrastruktūrą, mūsų mokslininkų tarptautiniu mastu pripažįstami atradimai ir sėkminga verslo įmonių plėtra rodo, kad esame teisingame pažangos kelyje. Tikimės, kad ketvirtą kartą organizuojamas forumas „Life Sciences Baltics“ dar labiau garsins Lietuvos kaip gyvybės mokslų šalies vardą ir prisidės prie Lietuvos gyvybės mokslo įmonių ir mokslo sėkmės”, - neabejoja D. Kleponė.

Forume „Life Sciences Baltics“ vyks tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija.

Į parodą, kurioje savo produktus ir paslaugas pristatys beveik 70 įmonių ir organizacijų, lankytojai kviečiami nemokamai.

Lietuvos gyvybės mokslų įmonės, mokslų centrai ir universitetai turės galimybę susitikti su tarptautinių bendrovių ir universitetų atstovais aptarti bendradarbiavimo galimybes. Į Vilnių atvyko Japonijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Latvijos, Estijos mokslo, verslo ir vyriausybinės delegacijos.

Tarp „Life Sciences Baltics“ dalyvausiančių įmonių - tarptautinė klinikinių tyrimų bendrovė „Clintec“, „Intertek Pharmaceutical Services“, padedanti verslui vystyti biofarmacinius vaistus, viena didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalyse klinikinius tyrimus organizuojančių bendrovių „Medfiles“, pramoninės biotechnologijos milžinė iš Japonijos „Asahi Kasei Bioprocess“, farmacinių ir biofarmacinių produktų tiekėja „Citoxlab“, Japonijos maisto ir cheminių produktų korporacija „Ajinomoto“, pasaulinės farmacijos kompanijai „Amerisource Bergen“ priklausanti logistikos grupė „World Courier“ ir kitos.

Specialus dėmesys bus skiriamas gyvybės mokslų startuoliams iš Baltijos ir aplinkinių šalių. „Versli Lietuva“ kartu su „Johnson & Johnson Innovation“ organizuoja dviejų dienų specializuotus mokymus gyvybės mokslų startuoliams, po kurių 10 geriausių startuolių savo produktus arba jų prototipus pristatys užsienio investuotojams.

Forume lankysis garsių JAV, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Izraelio, Estijos, Jungtinės Karalystės universitetų mokslininkai. Iš viso „Life Sciences Baltics“ forume viešės apie 1,5 tūkst. biotechnologijų, farmacijos ir medicininių prietaisų ir kitų sričių ekspertų.