Saugotinais paskelbti centrinėje miesto dalyje, gamtinio karkaso zonoje, prie gatvių augantys, 20 centimetrų ir storesnio kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys ir miškinės kriaušės.

Nukirsto medžio atkuriamoji vertė priklausys ir nuo vietos, kur jis augo. Brangiausiai įvertinti pavieniai medžiai, augantys centrinėje miesto dalyje.

Anot savivaldybės, svarbūs ir prie gatvių augantys medžiai, nes jie sulaiko didžiąją dalį eismo taršos ir triukšmo.

Ankstesniu miesto tarybos nutarimu padidinti atkuriamosios vertės įkainiai taikyti tik apie 320 medžių, įtrauktų į sąrašą.

Atkuriamąją vertę už nukirstus medžius mokėtų visi sklypų savininkai – verslas, institucijos ir gyventojai.

Be kompensacijos numatoma prievolė atsodinti nukirstus medžius tame pačiame sklype ar netoli jo. Atsodinti reikės tiek medelių, kad jų kamienų skersmens suma būtų lygi nupjauto medžio kamienų skersmenų sumai.

Pasak savivaldybės, be leidimo net ir privačiame sklype negalima kirsti jokių medžių, išskyrus jaunus, iki 20 centimetrų kamieno storio medžius bei vaismedžius.

Atkuriamoji vertė nemokama tik už avarinės būklės, invazinius medžius, tarp jų – uosialapius klevus, baltažiedes robinijas, labai pažeistus, želdinius, augančius elektros tinklų, ryšių ar kitų tinklų apsaugos zonoje, taip pat želdinius sodo bendrijose.

Už nelegaliai kertamus medžius, priklausomai nuo medžio rūšies, amžiaus ir ten kur jis auga, gali grėsti ir milijoną eurų siekianti bauda.

Medžių saugumu Vilniuje susirūpinta gegužę, sostinės centre statybų rangovams nupjovus ąžuolą.