Plakatais „Ramybės mūsų protėviams“, „Gerbkime kapines“, „Žydai ne sovietai – kapinės ne muziejus“ nešini sostinės žydai teigė prieštaraujantys bet kokiai veiklai senųjų kapinių teritorijoje.

„Vilniaus žydų bendruomenė kategoriškai prieštarauja bet kokiai pastato (Vilniaus koncertų ir sporto rūmų – ELTA) statybai ar rekonstrukcijai. Jis turėtų sugriūti savaime, kapinių teritoriją apsaugant nuo griuvėsių“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė bendruomenės narys Arkadij Kurliandchik.

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Aleksandras Černovas nurodė prieš šį projektą nenusiteikęs taip griežtai. Visgi, akcentavo jis, Ministrų kabineto idėja neapsiriboja tik memorialo įrengimu.

„Susidaro įspūdis, kad tai nebus tik memorialas – tai bus funkcionuojantis pastatas, kuriame bus vykdoma kažkokia veikla. Palaikau memorialo idėją, nesu nusiteikęs taip radikaliai, tačiau kapinėse yra uždrausta bet kokia veikla“, – protesto mitingo metu sakė Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Aleksandras Černovas.

„Žydai gyvena pagal Šventąjį Raštą, todėl kapinėse negali būti jokios veiklos. Tai faktas“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, kaip vertina Lietuvos žydų bendruomenės pritarimą memorialo įrengimui, A. Černovas pabrėžė, kad tai neatitinka visų žydų pozicijos.

„Jie turi dėl kažkokių priežasčių kitą nuomonę, nors ir nėra ji suformuluota atvirai. Tai tikrai neatitinka visų žydų pozicijos, o ypač tų, kurie labai gerai supranta, ką galima ir ko negalima daryti kapinėse“, – teigė Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas.

Tam antrino vienas iš protesto rengėjų A. Kurliandchik. Pasak jo, nesutarimai tarp bendruomenių sklando jau kurį laiką.

„Lietuvos žydų bendruomenė elgiasi nelabai sąžiningai. Tarp mūsų bendruomenių jau seniai yra nesutarimai. Gaila“, – nedetalizavo Vilniaus žydų bendruomenės narys.

ELTA primena, kad siūlymui Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įrengti Šnipiškių žydų kapinių memorialą Ministrų kabinetas pritarė praėjusią savaitę.

Numatoma, jog sostinės sporto rūmuose ir aplink juos esančioje žydų kapinių teritorijoje turėtų būti įrengtas memorialas, kuris pristatytų to laikmečio žydų bendruomenės, jose palaidotų žmonių istorijas, laikmečio papročius ir tradicijas.

Be to, pastate ketinama įamžinti ir kitus Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiui svarbius įvykius – 1988 metų spalį vykusį Lietuvos laisvės Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, 1991 metų sausio 13 dienos įvykių aukų šarvojimą ir kt.

Įgyvendinus memorialo projektą, jį valdys Lietuvos nacionalinis muziejus. Pastarasis, kartu su Turto banku, iki 2025 metų lapkričio parengs memorialo galimybių studiją, iki 2026 metų rugsėjo – memorialo įrengimo konkurso sąlygas.

Patį tarptautinį konkursą ketinama surengti iki 2027 metų vasario pradžios.

Projekto įgyvendinimas reikalaus ir atitinkamo finansavimo – kitąmet tam reikėtų skirti 64 tūkst. eurų, 2026 metais – 44 tūkst. eurų, o 2027 metais – 174 tūkst. eurų.