„Noriu pasveikinti, visus jus, mūsų brangūs lietuviškieji draugai, su Seimo rinkimais, kurie atitinka aukščiausius demokratijos reikalavimus. Nebejoju, kad pagal antrojo turo rezultatus Lietuvos piliečiai išrinks atstovus, kurie bus garbingi ir tęs draugystę su mumis“, – Seime pirmadienį vykstančioje Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje kalbėjo jis.

„Pratęs dabartinės Seimo sudėties darbus ir pavyzdinį Ukrainos palaikymą kovoje už nepriklausomybę“, – akcentavo politikas.

Seimo rinkimų antras turas Lietuvoje vyks sekmadienį.

Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos sesijoje aptariamas dvišalio parlamentinio dialogo ir bendradarbiavimo gynybos bei saugumo srityje stiprinimas, Ukrainos pasiūlytas pergalės planas kovoje prieš Rusijos agresiją.

„Vertiname šią galimybę susitikti (...) Lietuvoje svarbiu momentu – rinkimų metu, kuris taip pat yra tinkamas metas dar kartą patvirtinti savo tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainą. Šis įsipareigojimas, kuris tęsiasi nepaisant Vyriausybių kaitos ir demokratinių ciklų, kyla iš nuoširdžios ir tvirtos draugystės bei empatijos, kuria dalijasi mūsų tautos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, jog kai kuriose Vakarų šalyse pastebimas neryžtingumas, sau primestos raudonos linijos nuvilia ir yra pavojingos. Pasak Seimo vadovės, silpnumas ir neryžtingumas eskaluoja karą.

„Čia, Lietuvoje, ir kaimyninėse Baltijos bei Šiaurės Europos šalyse, suprantame, kad remti Ukrainą yra ir moraliai teisinga (...). Ne tik morališkai teisinga, bet ir pragmatiškai naudinga, kad Ukraina kuo greičiau taptų Europos Sąjungos nare ir gautų kvietimą tapti 34-ąja NATO nare“, – kalbėjo ji.

„Šiandien, kai didžioji demokratinio pasaulio dalis sulaikiusi kvapą laukia Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų rezultatų, manome, kad tvirtas įsipareigojimas remti Ukrainą yra kaip niekada svarbus“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę Ukrainos parlamentui pristatė penkių punktų pergalės planą. Jame – kvietimas Kyjivui prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.

R. Stefančiukas teigė, jog šiuo metu prioritetas yra karinės paramos Ukrainai pagreitinimas ir padidinimas, oro gynybos sistemų suteikimas, V. Zelenskio taikos plano palaikymas, teisinių instrumentų Rusijos atsakomybei kūrimas.

„Taip pat prašau padėti Ukrainos kaimyninėms šalims, kurios yra ES ir NATO, apginti savo oro erdvę, prašome nuimti draudimus Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje, mums labai reikia palaikymo energetikos sektoriuje“, – akcentavo jis.

Pernai gruodį Rusijai bepiločiais orlaiviais atakuojant Ukrainos uostų infrastruktūrą, vienas jų sudužo Rumunijos teritorijoje. Panašus incidentas šalyje įvyko ir pernai rugsėjį. Gruodžio pabaigoje į Lenkijos oro erdvę taip pat buvo įskridusi Rusijos raketa, o rugsėjį Latvijoje nukrito Rusijos karinis dronas.

Tai paragino NATO rytinių šalių politikus keisti reakcijos algoritmo modelį. Lietuvos prezidentas po incidento Latvijoje kalbėjo, kad oro policijos modelis nebetarnauja gerai, nes yra pernelyg apribotas.