Anot savivaldybės pranešimo, tam pritarė dauguma vasario mėnesį vykdytos apklausos dalyvių. Joje dalyvavo 964 gyventojai.

Savivaldybės duomenimis, Antakalnio seniūnijoje kaimiškų vietovių vardų panaikinimui pritarė 90 proc. apklausos dalyvių, Fabijoniškių – 74 proc., Justiniškių – 91 proc., Naujininkų – 74, Naujosios Vilnios – 79 proc., Panerių ir Rasų seniūnijose – po 88 proc., Pašilaičių ir Pilaitės – po 69 proc., Verkių – 83 procentai.

61 proc. Grigiškių seniūnijos gyventojų pritarė Salų ir Neravų kaimų panaikinimui ir prijungimui prie Vilniaus miesto savivaldybės.

Pagal apklausos duomenis bus parengtas atitinkamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, jį priėmus duomenys bus perduoti Vyriausybei. Jos nutarimu iš registro bus išbraukti kaimiškųjų vietovių pavadinimai.

„Gyventojams dėl to nesikeis nei gatvių ar teritorijų priežiūra, nei socialinės, švietimo ar kitos gyventojų gaunamos paslaugos. Šių teritorijų jau seniai negalima vadinti kaimiškomis, nes jose per pastaruosius dvidešimt metų vyksta intensyvi plėtra. Tikriausiai daugelis čia gyvenančiųjų net nežino, kad kažkur registruose dar likę kažkada buvusio kaimo pavadinimas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir GIS poskyrio vedėja Gaiva Auglienė.

Adresų registre Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra likę 92 kaimai ir viensėdžiai, tokie, kaip Pilaitės, Pašilaičių, Tarandės, Mažųjų Gulbinų ir kiti. Vien Pilaitės seniūnijoje tokių kaimiškų gyvenamųjų vietovių yra 15.

Šios vietovės prie Vilniaus miesto teritorijos prijungtos 1995–1996 metais. Registrų centro Adresų registro vidinėse duomenų bazėse jos liko kaip kaimo gyvenamosios vietovės su savo pavadinimais, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintos ir išregistruotos.