Vilniaus senamiestį užtvindė Kaziuko mugės lankytojai

„Neriam, drožiam, rūkstam - būtent tie raktiniai žodžiai nusako mugės esmę. Mes į mugę ateiname rūkytų gaminių, medžio dirbinių ar tradicinių verbų nusipirkti. Tai yra tradicinė, visam miestui ir mieto svečiams didžiulė šventė. 416-ą kartą vyks šiemet ši mugė“, - sakė Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Šiemet prekybininkams į mugę parduota apie pusantro tūkstančio vietų. Atvyksta daugiau kaip 130 užsieniečių, jie savo gaminius pristatys Rotušės ir Lukiškių aikštėse.

„Siekiame, kad tie, kurie ieško kažko naujo, galbūt iš svečių šalių, jie užtikrintai drąsiai eitų į Rotušės ar Lukiškių aikštę ir ten sutiktų užsienio šalių amatininkus“, - sakė Kaziuko mugės projekto vadovas Renaldas Gražys.

Mes sakome, kad kultūrinė programa jus užlies, nes, pavyzdžiui, beperkant rūkytą gaminį jūs nuo tilto girdėsite, kaip profesorius Libertas Klimka pasakoja apie tradicijas, Kaziuko mugės istoriją

Pasak jo, iš užsienio šalių prekybininkų dominuoja kaimynai latviai ir estai, taip pat atvyksta nemažai lenkų, baltarusių, ukrainiečių. Mugėje savo gaminius pristatys ir pavieniai vokiečiai, ispanai.

„Jeigu sudėtume visus prekystalius į vieną eilę, išeitų maždaug keturi kilometrai (...) kalbant apie paskirstymą, tai visi grupės dalyviai sugrupuoti pagal asortimentą“, - sakė R. Gražys. Tačiau, pasak jo, mugėje dar liko laisvų vietų, todėl į mugę atvykę prekybininkai galės įsikurti laisvose vietose, tai suderinę su organizatoriais.

Ypatingas dėmesys Kaziuko mugėje šiemet skiriamas verboms, kurios įrašytos į UNESCO globojamų objektų sąrašą. Prekybininkai verbomis bus įkurdinti Katedros prieigose ir Gedimino prospekte. Mugės organizatoriai tvirtina dėsiantys visas pastangas, kad šiemet mugėje nebūtų Kinijoje gamintų ne tik verbų, bet ir bet kokių tautodailės dirbinių.

Ypatinga šių metų Kaziuko mugės naujovė - vaikų Kaziukas. Rotušėje daugiau kaip šimtas vaikų pristatys savo pagamintus darbelius.

Kaziuko mugė lankytojus šiemet pasitinka su atnaujinta kultūrine programa. Gedimino prospekte prie Kudirkos aikštės pastatytas didžiulis tiltas, nuo kurio galima pasigrožėti mugės šurmuliu iš viršaus. Ant šio tilto taip pat vyks renginiai.

„Vyks įvairūs pokalbiai su žinomais etninės kultūros puoselėtojais. Turėsime ir Loretą Sungailienę, ir profesorių Libertą Klimką, ir kitus žinomus šios srities specialistus. Mes sakome, kad kultūrinė programa jus užlies, nes, pavyzdžiui, beperkant rūkytą gaminį jūs nuo tilto girdėsite, kaip profesorius Libertas Klimka pasakoja apie tradicijas, Kaziuko mugės istoriją“, - sakė mugės kultūrinės programos režisierė Justina Jonušaitė.

Kultūrinei programai per mugę bus panaudota ir Lukiškių aikštėje šiuo metu esanti ledo arena. Penktadienį joje vyks dailiojo čiuožimo pamokos ir parodomoji programa, šeštadienį - ledo ritulio varžybos Kaziuko taurei laimėti, o sekmadienį - aisštoko rungtynės.

Mugėje šiemet bus nemažai teminių scenų. Sirvydo skvere vyks gatvės muzikos pasirodymai, prie Bernardinų sodo vartų koncertuos folkloro grupės, pagrindinėje scenoje Odminių skvere kūrinius su folkloro motyvais atliks šiuolaikinės muzikos grupės. Taip pat vyks programa vaikams.

Kultūrinę programą praturtins ir žydų, lenkų bei rusų ansambliai, jie pasirodys Rotušės aikštėje.

Mugė kovo 1 dieną tradiciškai prasidėjo eisena iš Lukiškių aikštės iki Kudirkos aikštės.

Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių. Mugė yra susijusi su šv. Kazimiero kultu. 1602 m. popiežius Klemensas VIII paskelbė Kazimierą šventuoju, o Urbonas VII 1636 m. - Lietuvos globėju. Tais pačiais metais šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios, kur jie buvo saugomi, į specialiai pastatytą puošnią koplyčią Katedroje, kur jie yra ir dabar.

Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija. Tada Katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaidų dalimi visada buvo vadinamas „kermošius“, po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai.