Sostinė jau ruošiasi Kovo 11-osios eitynėms: tądien bus mobilizuojamos itin didelės policijos pajėgos, į pagalbą kviečiamas net Viešojo saugumo tarnybos (VST) dalinys iš Kauno – juk žygiuoti Gedimino prospektu leista tūkstančiams žmonių.

Paprašė pagalbos iš Kauno

Sostinės policija jau ruošiasi Kovo 11-osios renginiams: tądien bus mobilizuotos itin didelės policijos pajėgos, pagalbos paprašyta net iš Kauno – pagelbėti bet kurią akimirką bus pasirengę VST prie Vidaus reikalų ministerijos daliniai. Tai specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, slopinti riaušes, masinius neramumus.

VST vadovams įsakyta tądien būti parengus iki 150 vyrų. Tai patvirtino policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. „Prieš visus renginius yra gaunama tam tikros informacijos apie galimas grėsmes, yra vykdomas pasirengimas. Ir šiuo atveju yra tam tikros informacijos, bet nenorėčiau jos dramatizuoti. Manau, su viskuo susitvarkysime“, – „Vilniaus dienai“ sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas R.Požėla.

„Tai reiškia, kad turime būti parengę 150 žmonių. Tačiau nereiškia, kad visi vyks į Vilnių. Galbūt prireiks tik 30, o gal ir visai nereikės“, – aiškino VST vadas Sergejus Madalovas.

Per renginius, pasak policijos atstovo, bus mobilizuotos visos įmanomos policijos pajėgos: sostinėje Kovo 11-ąją dirbs 400–500 pareigūnų, bus pasitelkti ir viešosios policijos rinktinės „Vytis“ pareigūnai. Tiesa, konkretaus priemonių plano policijos vadovybė dar nėra patvirtinusi, tai turėtų būti padaryta pirmadienį.

Paklaustas, ar Kovo 11-ąją danguje galėsime išvysti ir policijos sraigtasparnį, kuris, pavyzdžiui, buvo pasitelktas per eitynes „Už lygybę“, R.Požėla teištarė: „Palaukime kitos savaitės.“

Regis, taip pat svarstoma, ar reikėtų žygiuosiančius Gedimino prospektu atitverti specialiomis užtvaromis. Kol kas jokių sprendimų priimta nėra, tačiau tokia galimybė, pasak R.Požėlos, neatmetama. Galutinai policijos taktika bus suderinta kitą savaitę. „Lig šiol per Kovo 11-osios eitynes policija fizinių užtvarų nenaudojo. Kol kas nėra priimta sprendimų“, – komentavo R.Požėla.

Užtikrinti saugumą Kovo 11-ąją valstybės biudžetui turėtų atsieti gana brangiai, nes tai bus sekmadienis – nedarbo diena. Be to, jei reiks, bus pasitelkti ir vadinamieji kabinetiniai darbuotojai. „Pajėgos bus didelės, valstybės biudžetui tai kainuos gana brangiai. Bus panaudota ne viena dešimtis tūkstančių litų mokesčių mokėtojų lėšų“, – sakė R.Požėla.

Svečiai – iš Vokietijos ir Italijos

Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės turėtų žygiuoti iki 2 tūkst. žmonių, o eitynėse dalyvaus ne tik žmonės iš kitų miestų, bet ir svečių iš užsienio šalių. Taip „Vilniaus dienai“ tvirtino vienas eitynių organizatorių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) vadovas Julius Panka.

„Svečių šiais metais tikrai bus: iš Vokietijos, Italijos, Šveicarijos, Baltarusijos, Lenkijos, Švedijos, Latvijos. Pasisakome už “tautų Europą„, bendradarbiaujame ir su kitų šalių tautininkais, taigi šiais metais bus tokios Europos tautų eitynės“, – pasakojo J.Panka.

LTJS atstovas tikino nesibaiminantis provokacijų, nors tokių užuominų, pasak jo, jau pasirodė socialiniuose tinkluose. Be kita ko, J.Panka patikino, kad eitynių dalyviai prie kito, tik jau popiet organizuojamo renginio „Už laisvę“ dalyvių artintis nė neketina: „Mūsų pozicija tokia: nekišti kojų ir rankų į mėšlą. Daugelis mūsų tuo metu bus koncerte ant Tauro kalno.“

Nuo Seimo iki Vyriausybės nebežygiuos

Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lygių galimybių plėtros centras, Kovo 11-osios popietę planavę rengti eitynes „Už žmogų, už laisvę, už demokratiją“, ne taip seniai pakeitė ir savo planus, ir renginio pavadinimą. Jis pervadintas į „Švęskime laisvę“. Anot Henriko Mickevičiaus, vieno iš organizatorių, Kovo 11-ąją nuspręsta apsiriboti keliomis kukliomis eitynėmis ir koncertu prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

„Nenorime tapatintis su tais jaunuoliais, kurie žygiuoja prospektu ir skaldo visuomenę, šūkaloja. Eitynių atsisakyta, nes tai būtų žygis prieš žygį: eitynės prieš eitynes būtų toks nusižeminimas. Siūlome žmonėms būti ne prieš ką nors, o už, tai yra už laisvę“, – „Vilniaus dienai“ aiškino H.Mickevičius.

„Švęskime laisvę“ organizatorių teigimu, link Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, kur vyks koncertas, popiet bus judama dviem kolonomis: vieną nuo Nepriklausomybės aikštės link akademijos ves menininkė Nomeda Marčėnaitė, kitai nuo Vyriausybės rūmų vadovaus Arnoldas Lukošius. Abiejų eitynių dalyviai susitiks prie akademijos, kur sugiedos himną. Visi renginio „Švęskime laisvę“ pakeitimai jau suderinti ir su miesto savivaldybės atstovais.

Pasak H.Mickevičiaus, renginyje turėtų dalyvauti gerai žinomi žmonės: verslininkas Ilja Laursas, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, žurnalistas Artūras Račas, visuomenininkas Darius Kuolys, režisierius ir rašytojas Vytautas V.Landsbergis, rašytojas Markas Zingeris. „Jokių provokacijų tikrai nebijome. Kaip galima ką nors regzti prieš tokius gerbiamus visuomenės žmones?“ – paklaustas, ar nebijo neramumų, sakė H.Mickevičius.

D.Grybauskaitė prašoma įvertinti eitynes

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovai laišku kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, premjerą Andrių Kubilių bei sostinės merą Artūrą Zuoką ir prašė įvertinti radikalų eitynes.

Savo laiške Seimo URK pirmininkas Emanuelis Zingeris ir jo pavaduotojas Justinas Karosas atkreipia dėmesį į komiteto priimtą pareiškimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paminėjimo Kovo 11-ąją ir prašo šalies bei miestų vadovų pareikšti oficialią poziciją dėl Kaune įvykusių ir Vilniuje numatomų eitynių.

Pareiškimą, kuriuo raginama Kovo 11-ąją paminėti laikantis pagarbos vienas kitam, vienybės ir atvirumo dvasios, komiteto nariai priėmė po vasario 16 d. Kaune surengtų eitynių, per kurias, remiantis pranešimu, „buvo skanduojami rasinę ir tautinę neapykantą kurstantys šūkiai ir naudota nacių okupacijos laikotarpį primenanti simbolika“.

Parlamentarai baiminasi, kad per Kovo 11-ąją numatomas analogiškas eitynes Vilniuje tikėtinos panašios provokacijos.

Komentaras:

Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas

Yra buvę eitynių, kuriose, galime pasakyti, buvo netinkamų dalykų. Bėda ta, kad tokios eitynės atsiranda vakuume, kadangi tos dienos (Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – red. past.) nėra tinkamai švenčiamos visos visuomenės. Jei visuomenė yra pasyvi, jai reikia impulso: kas imasi iniciatyvos, tas ir daro savo eitynes. Manau, kad eitynes turėtų daryti ir rimtesnės institucijos, ir politinės partijos, kaip kad būdavo, pavyzdžiui, pirmojoje respublikoje. Tiesiog šioje vietoje yra vakuumas ir ten ateina iniciatyvūs žmonės ir ten tame vakuume ką nors daro. Tiesiog negerai, kad yra vakuumas.

Komentaras

Julius Morkūnas, Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas

Leidimas rengti eitynes gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei iš policijos atstovų gautume informacijos, kad per renginius gali kilti grėsmė viešėjai tvarkai arba saugumui. Informacija su policijos atstovais keičiamės. Jei informacijos iš policijos pasirodytų, tik tokiu atveju savivaldybės Administracijos direktorius galėtų keisti savo sprendimą. Savivaldybės administracija tiesiog vykdo Susirinkimų įstatymą.

Susirinkimų įstatyme aiškiai parašyta, kada savivaldybė privalo išduoti leidimus ir kada ne. Taigi mes vertiname ne asmenybes, asmenys šito sprendimo vertinti negali. Tokį sprendimą – leisti eitynes ar neleisti jų – priima Vilniaus savivaldybės administracija.