Jeigu negalime atpiginti dujų, tai bent nenaudokime jų. Tokią idėją vakar iškėlė Vilniaus tarybos nariai, ne juokais išgąsdinti rekordiškai brangstančios šilumos. Vietoj dujų tiktų ir dumblas, ir šiukšlės.

Smaugia gamtinių dujų kaina

Veltui Vilniaus valdžia stengėsi teismuose užginčyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą, kurį priėmus šildymas sostinės gyventojams pabrango daugiau nei 50 proc.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai priversti mokėti ne 14,75 cento už 1 kWh, bet 22,56. Tai reiškia, kad naujos statybos name dviejų kambarių bute gyvenanti vilniečių šeima žiemą už šildymą vietoj 300 mokės apie 500 litų. Senos statybos daugiabučių gyventojams kaina turėtų šoktelėti dar šimtu kitu.

Rekordišką kainų šuolį už paslaugas lėmė brangstantis kuras. Apskaičiuota, kad gamtinių dujų kaina per pastaruosius keletą metų išaugo tris kartus. Tai gerokai lenkia kitų prekių ir paslaugų kainų augimo tempą.

Vilčių, kad gamtinės dujos ateityje pigs, neteikia nei Lietuvos, nei užsienio šalių energetikos specialistai.

"Šilumos vartotojams, ypač gyventojams, kainų šuolis skausmingas. Būtina imtis radikalių priemonių siekiant sušvelninti artėjančios šilumos ūkio krizės, paliesiančios visų miesto gyventojų gyvenimo saugumą ir kokybę, padarinius", – pabrėžiama Vilniaus tarybos rengiamo projekto dėl šilumos kainų mažinimo aiškinamajame rašte.

Patiko Švedijos modelis

Artėjant energetikos krizei Vilniaus valdžia užsimojo iki 2012 m. pabaigos iki 70 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai.

Šis pavyzdys nužiūrėtas nuo Švedijos, tačiau kaip jį įgyvendinti – plano kol kas nėra. Net nežinia, kas galėtų pakeisti gamtines dujas ir tapti išganinguoju alternatyviuoju kuru.
Vakar su gražiu planu supažindinti savivaldybės Paslaugų ir miesto ūkio komiteto nariai įsivėlė į diskusiją dėl gamtinių dujų pakaitalo.

Tarybos narė Jūratė Žeimienė pasidalijo prieš savaitę sužinota informacija, esą vietoj gamtinių dujų būtų galima naudoti durpes, kurios bus išgaunamos modernioje dumblo utilizavimo gamykloje.

Apie 2012 m. iškilsiančioje gamykloje bus pūdomas ir džiovinamas dumblas, jis vėliau galėtų būti naudojamas kaip kuras centralizuotai šilumai gaminti.

"Suprantu, kad tai – Švedijos modelis, bet kai turime aukštesnį siekį, yra didesnė tikimybė jį įgyvendinti. Gal nesumažinsime sunaudojamo gamtinių dujų kiekio iki 70 proc., bet sumažinkime nors 40 proc., ir tai jau bus didelė nauda gyventojams", – gražiais norais dalijosi J.Žeimienė.

Prisiminė atliekų deginimą

Kitas komiteto narys, viena koja Seime esantis Stasys Šedbaras prisiminė atliekų deginimo gamyklą, kurią pastatyti ketina "Vilniaus energija". Esą iš sudegintų atliekų gaunamą energiją būtų galima panaudoti šildant daugiabučius miesto namus.

Tiesa, į šią alternatyvą priešiškai reaguoja gyventojai, ypač įsikūrę Lazdynų rajone. Pastarieji baiminasi, kad Gariūnuose, šalia trečiosios termofikacinės elektrinės, gamyklą pastačiusi "Vilniaus energija" nekontroliuos į aplinką išketamų nuodingųjų medžiagų. Mat degant atliekoms išsiskirtų dūmai, kurių sudėtyje gausu kenksmingų cheminių medžiagų: dulkių, rūgščių, sunkiųjų metalų, anglies junginių ir kitokių teršalų.

S.Šedbaras įsitikinęs, jog vilniečiai į pastarosios gamyklos statybą reaguotų švelniau, jeigu pats procesas gyventojams būtų pristatytas ne kaip atliekų deginimas, o kaip šilumos gavimas iš atliekų.

Pusmetį kurps veiksmų planą

Pusvalandį trukusi diskusija politikus atvedė prie paprasčiausios problemos: gražus užmojis yra, o veiksmų plano – ne.

Nežinia, kiek miestui kainuotų atliekų deginimo gamykla, kas ją finansuotų, kiek ji būtų efektyvi, kaip galima būtų panaudoti būsimą sausą dumblą.

Neatlikta nė vieno projekto galimybių studija, statinių poveikio aplinkai vertinimas. Apskritai nežinia, vieną ar kelias alternatyvias priemones palaikyti ir kurios jų miestui būtų naudingiausios.

Nežinios kamuojamiems tarybos nariams savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas pasiūlė sprendimą: pavesti savivaldybės administracijai iki kitų metų liepos 1-osios parengti veiksmų planą.

Iš jo turėtų miesto politikams paaiškėti, kokiomis priemonėmis būtų galima sumažinti gamtinių dujų sunaudojimą iki 70 proc. ir kiek lėšų atsieitų įgyvendinti šį tikslą. Parengtą veiksmų planą vasarą turėtų tvirtinti miesto taryba.