Finansų nėra

Sostinės savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas prieš keletą savaičių kreipėsi į administracijos direktorių, prašydamas ieškoti galimybių sutvarkyti miesto gatvių apšvietimo atramas, kurias eksploatuoja UAB "Vilniaus viešasis transportas". Kauno g. įvykusi nelaimė akivaizdžiai parodė, kad būtina ne tik tinkamai pasirūpinti miesto turtu, bet ir vilniečių saugumu.

Šiuo metu vykdomas Vilniaus gatvių apšvietimo modernizavimo projektas. Jį įgyvendinančios UAB "Vilniaus apšvietimas" vadovas Sigitas Mocevičius atkreipė dėmesį, kad dalis šviestuvų yra ant troleibusų kontaktinio tinklo atramų, kurių pakeisti projekto lėšomis nėra galimybių.

Aprūdijusios atramos pirmiausia neestetiškai atrodo, dar blogiau, kad jos gali būti nesaugios, pažeidžiamos dėl eismo įvykių ir net stipraus vėjo. Eismo įvykių registro duomenimis, 2018 m. buvo 186 eismo įvykiai, kurių metu buvo apgadintas apšvietimo turtas, pernai tokių įvykių buvo net 224, o šiais metais iki vasario 7-osios registruotos jau 25 avarijos. "Vilniaus viešasis transportas" teigia, kad kasmet dėl eismo įvykių ar kitų pažeidimų pakeičiama apie 20 troleibusų tinklo atramų.

Anot S.Mocevičiaus, nėra ko stebėtis, kad atramos yra paveiktos korozijos, nes jos mieste stovi ne vieną ir ne du dešimtmečius.

Jas veikia ir lietus, ir žiemą pilama druska, ir buvimas saulėje. Atsiradus korozijai, atramas reikia arba dažyti, arba, pamatavus sluoksnį, pakeisti.

"Jas veikia ir lietus, ir žiemą pilama druska, ir buvimas saulėje. Atsiradus korozijai, atramas reikia arba dažyti, arba, pamatavus sluoksnį, pakeisti, – teigė jis. – Pavyzdžiui, "Vilniaus apšvietimas" šiuo metu keičia visas savo tinklo atramas Kalvarijų gatvėje. "Vilniaus viešasis transportas" pradėjo troleibusų kontaktinio tinklo atramų defektavimą – dėl to jos yra atkastos."

Svarstoma perimti ūkį

Bendrovės "Vilniaus viešasis transportas" atstovė spaudai Lina Nuobarienė informavo, kad požeminės dalys tikrinamos tų atramų, kurios naudojamos ilgiau nei 40 metų, o jų tarnavimo laikas – 50 metų.

"Atkasus atramas, pašalinamos rūdys ir specialia įranga tikrinamas stulpo sienelės storis. Šiuo metu patikrinta per 500 atramų, ir tikrai ne du trečdaliai iš jų yra pažeistos, o gerokai mažiau. Bet spėjome patikrinti tik 15–20 proc., todėl daryti apibendrinimus dar ankstoka. Kai turėsime visus rezultatus, bus aišku, kiek atramų planuojama keisti", – sakė bendrovės atstovė.

Paklausta, iš kur ketinama gauti tam lėšų, kadangi bendrovė "Vilniaus viešasis transportas" turi milijoninių skolų už prieš keletą metų įsigytus naujus dyzelinius autobusus, L.Nuobarienė teigė, jog šį klausimą turėtų spręsti savivaldybė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pirmiausia išpeikė prastą dabartinę troleibusų kontaktinio tinklo ūkio apskaitą ir valdymą. Esą šiuo metu atramų būklę tikrina net 3 savivaldybės įmonės – "Grinda", "Vilniaus apšvietimas" ir "Vilniaus viešasis transportas".

"Atramų storį reikia tikrinti ne tik vizualiai, kaip tai buvo daroma iki šiol, bet ir požeminėje dalyje. Būtent dėl korozijos požeminėje dalyje nuvirto stulpas Kauno gatvėje, – "Vilniaus dienai" akcentavo P.Poderskis. – Kai inventorizuosime visą ūkį, maždaug per mėnesį priimsime sprendimus, kaip jį tvarkyti. Pirmiausia svarstome atskirti visą kontaktinį tinklą su atramomis nuo bendrovės "Vilniaus viešasis transportas" ir perduoti šį turtą tvarkyti centralizuotai arba per savivaldybę, arba per kitą įmonę, kuri nesusijusi su pačiu vežėju. Norime įgyvendinti principą, kad jeigu vežėjas veža, tai jis kelių neasfaltuoja, taigi, ir kontaktinį tinklą turėtų prižiūrėti kitas ūkio subjektas bei daryti tai kokybiškiau."

Būtent dėl korozijos požeminėje dalyje nuvirto troleibusų linijos stulpas Kauno gatvėje.

Kas turėtų finansuoti nebetinkamomis eksploatuoti pripažintų atramų pakeitimą, savivaldybė kol kas sprendimo neturi. Pasak P.Poderskio, tai yra siaubingai brangu ir būtų visai neoptimalu, jei tai darytų pati vežėjo įmonė, t. y. "Vilniaus viešasis transportas."

"Priklausys nuo sprendimų, kuriuos priimsime išanalizavę visą situaciją, – sakė jis. – Jeigu bus nuspręsta, kad kontaktinis tinklas nebus vežėjo nuosavybė, atsirastų galimybė rengti konkursą privatiems troleibusų operatoriams."

Kaune geriau nei sostinėje

Kol vilniečiai neramiai dairėsi į surūdijusius ir palinkusius troleibusų linijų stulpus, Kauno miesto savivaldybė pastaraisiais metais pakeitė didelę dalį kontaktinio tinklo bei atramų, ir šiuos darbus tęsia.

Pasak ilgamečio UAB "Kauno autobusai" Energetikos departamento vadovo Eugenijaus Šmito, tai iš tiesų labai brangus malonumas, ir vien savivaldybės įmonė tokių investicijų "nepavežtų".

Mat vienos atramos kaina siekia nuo 1 tūkst. iki 1 700 eurų, o kartu su pamato paruošimu ir kitais darbais pastatyti atramą kainuoja iki 4 tūkst. eurų. Taip pat naujomis čekiškomis pakeistos ir kontaktinio tinklo detalės.

"Kaune yra apie 3 800 tinklo atramų, o pakeitėme kol kas apie tūkstantį, daugiausia centrinėje miesto dalyje. Čia statėme aštuonbriaunes cinkuotas atramas, kurios yra pačios brangiausios, – pasakojo E.Šmitas. – Aštuonbriauniai pagaminti taip, kad nuo smūgio įlinksta, tuomet vairuotojui daugiau galimybių išlikti gyvam."

Be to, atkreipė dėmesį pašnekovas, Kaune net ir atramų spalva parinkta bei suderinta miesto dizainerių, kad apšvietimo ir troleibusų kontaktinio tinklo atramos nesiskirtų.

Ateitis kabo ant plauko

Vilniuje troleibusų tinklas neatnaujintas nuo sovietmečio, išskyrus labiausiai susidėvinčias detales, kurių nepakeitus būtų nesaugu tinklą eksploatuoti. Dauguma troleibusų yra senesni nei 10 metų. Mat sostinė prioritetą teikia ne ekologiškai troleibusų sistemai, o dyzeliniams autobusams.

Nesaugu: dauguma 40 metų naudojamų troleibusų kontaktinio tinklo atramų yra aprūdijusios, dalis jų korozijos pažeistos požeminėje dalyje ir kelia pavojų. B. Barausko nuotr.

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Marius Markevičius atkreipė dėmesį, kad sprendžiant iš atnaujinto sostinės bendrojo plano projekto, kuris buvo pateiktas viešam svarstymui, troleibusų sistema Vilniuje neturi ateities.

Tikrieji tikslai, kaip paprastai ir būna, susiję su verslo interesais, nes po troleibusų ratais guli milijonai.

"Dar prieš kelerius metus sakiau, kad neinvestuojant į sistemą ateis laikas, kai pradės griūti stulpai, užsideginėti troleibusai ir atsiras tinkamas pretekstas ją panaikinti neva dėl saugumo, – "Vilniaus dienai" teigė M.Markevičius. – O tikrieji tikslai, kaip paprastai ir būna, susiję su verslo interesais, nes po troleibusų ratais guli milijonai. Pavyzdžiui, 1-ojo troleibusų parko teritorija Antakalnyje, Žolyno g. Užstačius ją gyvenamaisiais namais, pelnai dangų siektų. Teko girdėti, kad investuotojai varvina seilę ir į teritoriją Tilto gatvėje, kur įrengta troleibusų tinklo pastotė, todėl statyba negalima."

Neseniai savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" paskelbė Vilniaus miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studijos viešąjį konkursą. Jo sąlygose formuluojant užduotį nėra klausiama, kaip efektyviau ir greičiau pakeisti elektriniu dyzelinį viešąjį transportą, nėra prašoma pateikti galimų skirtingų scenarijų ir dėl techninių galimybių, ir dėl įrengimo, ir dėl eksploatavimo išlaidų palyginimo. Užtat tiesiai ir atvirai klausiama, "kokiomis elektrinio transporto priemonių rūšimis reikia atnaujinti troleibusų parką" arba "troleibusų naudojimo galimybės perspektyvoje (iki kurių metų jie būtų techniškai naudotini)?"

"Nors "Susisiekimo paslaugų" atstovai ir neigė, kad ši studija skirta pagrįsti troleibusų sistemos likvidavimą, beveik neturiu abejonių, kad konkurso laimėtojas prieis būtent prie tokios išvados", – prognozavo M.Markevičius.