Gali atsitikti, kad tarp konkurso nugalėtojų – 70-metė vilnietė ir skandalingojo bankininko Vladimiro Romanovo patikėtinis.

Vilnius tebesijuokia iš mero Remigijaus Šimašiaus viešųjų ryšių akcijos, kai jis Neries pakrantėje pjovė tują. Meras ne mažiau apsijuokė ir su nacionalinio stadiono statybos konkursu. Spalio 11 d. surengtoje spaudos konferencijoje jis pasigyrė, kad derybos su potencialiu stadiono koncesininku "Axis Industries" baigtos ir stadionas bus atidarytas 2022-aisiais. Tačiau lygiai po savaitės LAT paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria Vilniaus miesto savivaldybė buvo įpareigota svarstyti kito konkurso dalyvio UAB "Vilniaus nacionalinis stadionas" pasiūlymą.

Savivaldybė elgėsi neteisėtai

2017 m. gruodžio 8 d. baigėsi preliminarių pasiūlymų pateikimo terminas – paraiškas dalyvauti stadiono statybos konkurse pateikė trys dalyviai: "Axis Industries", "Vilniaus nacionalinis stadionas" ir Turkijos bendrovė "Kayi Insaat". 2018 m. sausio 31 d. konkurso komisija nusprendė turkų bendrovę iš konkurso pašalinti, nes neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Įmonė "Vilniaus nacionalinis stadionas", įkurta "KDS grupės" kartu su Lenkijos statybos bendrove "Budimex", taip pat buvo pašalinta, nes, komisijos teigimu, nespėjo pasiūlymo pateikti per Centrinę viešųjų pirkimų (CVP) sistemą, o tai padarė pateikusi popierinį voką. Tad konkurso nugalėtoju pripažintas "Axis Industries".

Irmanto Gelūno, Šarūno Mažeikos / Fotobanko nuotr., DMN montažas

Bendrovė "Vilniaus nacionalinis stadionas" savo pasiūlymus buvo pateikusi užklijuotame voke ir bandė pateikti per CVP elektroninę sistemą, bet nesėkmingai. Konkurso vertinimo komisija teigė, jog būtent per šią sistemą pateiktas siūlymas pavėlavo, todėl voke esančio siūlymo nesvarstė.

Tokį vertinimo komisijos sprendimą "Vilniaus nacionalinis stadionas" apskundė. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko galioti.

Tačiau LAT į ginčą pažiūrėjo plačiau ir konstatavo, kad dėl neteisėtų konkurso vertinimo komisijos veiksmų buvo pažeisti ne tik ieškovės teisėti interesai, bet ir apskritai suvaržyta tiekėjų konkurencija, pakenkta laisvam ir rinkos ekonomikos principus atitinkančiam šalių varžymuisi. "Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybių pasiekti geriausią rezultatą ir dėl to racionaliai panaudoti lėšas, kai į derybas pakviestas ūkio subjektas nejaučia konkurencinio spaudimo iš kito dalyvio ir dėl to neišvengiamai sumenksta pačių suteikiančiųjų institucijų derybinė galia ir pasirinkimo laisvė", – sakoma LAT nutartyje ir pabrėžta, kad, bendrovę eliminavus iš konkurso ir jai neleidus ištaisyti su pasiūlymo pasirašymu susijusio trūkumo, pasielgta ne tik neproporcingai, bet ir neteisėtai.

Kol "Vilniaus nacionalinio stadiono" ieškiniai buvo nagrinėjami teismuose, netikėtai vienu iš akcininkų tapo skandalingojo bankininko V. Romanovo patikėtinis.

Tad LAT įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę įvertinti  bendrovės "Vilniaus nacionalinis stadionas" preliminaraus pasiūlymo, įkelto į CVP elektroninę sistemą, atitiktį koncesijos konkurso sąlygoms ir spręsti dėl tolesnio bendrovės dalyvavimo koncesijos konkurse bei jo rezultatų.

Bendrovėje – nauji akcininkai

Kol "Vilniaus nacionalinio stadiono" ieškiniai buvo nagrinėjami teismuose, įvyko kardinalių pokyčių pačioje bendrovėje. Bendrovę specialiai nacionalinio stadiono statybos konkursui 2016 m. gruodžio pabaigoje įkūrė UAB "KDS grupė" kartu su Lenkijos statybų bendrove "Budimex". Registrų centro duomenimis, šios įmonės figūravo paraiškų pateikimo ir kvalifikacijos vertinimo metu. Kai bendrovė buvo pašalinta iš konkurso, lenkai pareiškė iš konkurso pasitraukiantys ir jų nebesaisto bendradarbiavimo sutartis.

Maždaug po mėnesio, kai "Vilniaus nacionalinis stadionas" buvo pašalintas iš konkurso, pasikeitė ir bendrovės "KDS grupė" juridinis statusas – ji tapo bankrutuojanti. Tačiau gerokai anksčiau bendrovės akcijos buvo perleistos dviem kitoms bendrovėms – UAB "Nacionalinio stadiono operatoriui" (akcininkai Renatas Načajus ir Vitalijus Vasiliauskas) bei UAB "Naudos virsmas" (akcininkė 70-metė vilnietė Anelė Irutė Brusokienė).

UAB "Naudos virsmas", kurio direktorius yra A.I.Brusokienės sūnus Vytas, įsteigta 2016 m., bet iki šiol nedeklaruoja turinti darbuotojų, Registrų centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2017 m., o 2016 m. praktiškai veiklos nevykdė – gavo vos 2,5 tūkst. eurų pajamų.

2017 m. rugsėjį įsteigtas "Nacionalinio stadiono operatorius" šiuo metu turi tik vieną darbuotoją (lapkričio pradžioje buvo du), bendrovės įstatinis kapitalas – vos 2,5 tūkst. eurų. Praėjusiais metais įmonė negavo jokių pajamų ir patyrė 269 eurų nuostolį.

Viešoje erdvėje teigta, kad "Vilniaus nacionalinio stadiono" akcininkai ketina bendradarbiauti su Turkijos "Kayi Insaat" grupe – įmone, kuri iš konkurso buvo pašalinta, nes neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Tačiau konkurso sąlygos numato, kad ši bendrovė negali būti subrangovu.

Kol kas Vilniaus miesto savivaldybė neteikia komentarų, kaip ir kada bus įvykdyta LAT nutartis. Savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė redakcijai teigė, jog konkurso vertinimo komisija "Vilniaus nacionalinio stadiono" pasiūlymus svarstys mėnesį ar du ir tik po to priims sprendimą.

Mero R.Šimašiaus teigimu, su "Axis Industries" buvo suderėta, jog statybų kaina neviršys 80 mln. eurų, "Vilniaus nacionalinis stadionas" yra pasisiūlęs darbus atlikti keliais milijonais eurų pigiau.

Žurnalistai bandė pakalbinti "Vilniaus nacionalinio stadiono" akcininką ir direktorių R.Načajų. Tačiau verslininkas telefono ragelio nekėlė, o į atsakiklyje paliktą prašymą paskambinti į redakciją taip pat neatsiliepė. Telefono ragelio nekėlė ir kitas bendrovės akcininkas V.Vasiliauskas. Įdomi detalė: Registrų centrui pateiktu bendrovės kontaktiniu telefonu atsiliepęs vyras neslėpė nuostabos, kodėl jam dažnai skambina "Vilniaus nacionalinio stadiono" direktoriaus ieškantys asmenys.

Bankininko puokštė

Pramogų versle dirbantis R.Načajus yra buvęs bendrovių "Seven Live", priklausančios grupei "Seven Entertainment", kuri skelbiasi esanti didžiausia pramogų verslo grupė Baltijos šalyse, ir "3Invest" vadovas, dabar vadovauja bendrovei "Nacionalinio stadiono operatorius".

"Nacionalinio stadiono operatorius" šiuo metu turi tik vieną darbuotoją, bendrovės įstatinis kapitalas – vos 2,5 tūkst. eurų.

V.Vasiliauskas – pastaruoju metu pagarsėjusi asmenybė sporto pasaulyje. Iki 2004 m. jis vadovavo Vilniaus sporto ir koncertų rūmams (VSKR), kurie kaip tik tuo metu nugyventi taip, kad buvo paskelbti pavojingais lankytojams. VSKR užsidarė tada, kai atsidarė "Siemens" arena. Atsitiktinumas ar ne, bet kaip tik tuo metu Sporto rūmus įsigijo bankininko V.Romanovo bendrovė ŪBIG. V.Romanovas planavo šioje vietoje statyti modernų pastatų kompleksą, į kurį (kartu su greta esančiu stadionu) planavo investuoti apie 200 mln. eurų. Galima įtarti, kad už Sporto rūmus V.Vasiliauskui buvo savotiškai atsidėkota – V.Romanovas jį buvo paskyręs atsakingu už sporto rinkodarą "Hearts" klube, keturis mėnesius jis vadovavo Kauno "Žalgirio" krepšinio klubui.

V.Vasiliauskas iki šių metų pradžios vadovavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpiniam fondui. Komiteto vadovybei įtarus, kad su fondo finansais gali būti ne viskas gerai, vyras buvo paprašytas užleisti kėdę. Tačiau greičiausia ambicijos V.Vasiliauskui neleido pasiduoti – jis tapo vienu iš trijų Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos (LLSA) viceprezidentu. Asociacija netrukus suraitė skundą Tarptautiniam sporto arbitražo teismui Lozanoje, panašūs raštai skriejo ir Lietuvos Prezidentei, Seimo pirmininkui, premjerui. Skundas buvo adresuotas ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui Kęstučiui Smirnovui. Laiškuose rašyta, kad sausį vykusioje LTOK Generalinėje asamblėjoje nebuvo pateikta audituota finansinė atskaitomybė, be kurios Generalinė asamblėja esą net negali vykti, nors pati LLSA asamblėjoje tokios pozicijos neišsakė. Vis dėlto teisme ginčas nebuvo nagrinėjamas – laipiotojai nepajėgė ar nematė prasmės sumokėti reikalaujamo mokesčio.

Šiuo metu V.Vasiliauskas – prieš kelias savaites susikūrusios Lietuvos olimpinių federacijų asociacijos (LOFA) vadovas. Asociacijos steigėjai – keturių sporto federacijų prezidentai Eimantas Skrabulis, Arūnas Daugirdas, Dainius Pavilonis ir Romas Vitkauskas.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento E.Skrabulio pavardė šį mėnesį garsiai nuskambėjo tarptautiniame žurnalistiniame tyrime. Jame nagrinėjamos grandiozinio masto hidroelektrinės statybos Pusiaujo Gvinėjoje. Įtariama, kad kartais išpūsti projekto kaštai gali nugulti užsakovų ir vykdytojų kišenėse. O juos pūsti padeda fiktyvios sąskaitos. Tyrime teigiama, kad 50 mln. eurų vertės neaiškų statytojų užsakymą įvykdė ir trys Lietuvos įmonės, siejamos su E.Skrabuliu. Jis redakcijai teigė, kad minimos įmonės nieko bendra su hidroelektrinės statybomis neturi.

LOFA steigėjai ir jos vadovas V.Vasiliauskas – faktiškai tie asmenys, kuriems neįtiko LTOK veikla. Teigiama, kad asociacijos tikslas – ne tik bendradarbiauti tinkamai valdant valstybines ir savivaldybių sporto bazes, užtikrinti aukščiausios kvalifikacijos medicinos personalo dalyvavimą sportininkų rengimo procese, bet ir užtikrinti aiškų ilgametį ir nenutrūkstamą olimpinių sporto šakų finansavimą. Taigi taikinyje – LTOK, o gal ir būsimo nacionalinio stadiono lėšos?