Menkas susisiekimas lėktuvais su Vilniumi turi ir pranašumų. Šis miestas išlieka vienas iš nedaugelio Europos sostinių, virš kurių praskristi oro balionu dar galima. Kiek laiko tai truks? Skrydžių organizatoriai ramina, kad oro balionai iš miesto padangės neišnyks.

Taisyklės griežtėja

„Oro balionai yra neatsiejama Vilniaus įvaizdžio dalis. Daugelis Vilniaus ir šalies institucijų yra suinteresuotos, kad balionai ir toliau puoštų sostinę, garsintų Lietuvą“, – ramino Oreivystės centro direktorius plėtrai Aurimas Vengrys ir pabrėžė, kad skrydžiai oro balionu virš sostinės yra mūsų šalies pranašumas.

Anot jo, tiek lietuviai, tiek užsieniečiai yra linkę pasižvalgyti į miesto panoramą iš aukštai, todėl skrydis virš Vilniaus yra pats populiariausias maršrutas. Pašnekovas sakė abejojantis, kad ateityje iš miestiečių ir užsienio turistų tokia pramoga galėtų būti atimta.

Vis dėlto A.Vengrys patikino, kad skrydžių reikalavimai pastaruoju metu griežtėja. Anot jo, dėl miesto plėtros lieka vis mažiau vietų oro balionams pakilti ir nusileisti. Be to, jau dvejus metus balionai Vilniaus padangėje skraido pagal grupinio skrydžio taisykles.

„Visi balionai turi kilti vienoje vietoje ir vienu metu. Ši tvarka buvo priimta siekiant palengvinti oro eismo valdymą, t. y. “santykius„ tarp oro balionų ir lėktuvų“, – sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad griežtesni reikalavimai taikomi dėl aktyvėjančio Vilniaus oro uosto darbo.

Grupę lengviau valdyti

A.Vengrys patvirtino, kad oro balionams taikomos grupinio skrydžio taisyklės turi ir pranašumų, ir trūkumų. Pagrindinis pranašumas, anot jo, yra lengvesnis skrydžių valdymas, nes Skrydžių valdymo tarnyba į visą balionų grupę žiūri kaip į vieną orlaivį ir savo nurodymus duoda visai grupei. Be to, oro balionų keleiviams ir žiūrovams esą yra gražiau, kai padangėje skrenda ne vienas, o keli ar net keliolika balionų.

„Kai kuriems oro balionų pilotams grupiniai skrydžiai taip pat gali būti patogūs, nes nereikia priimti sprendimų, pavyzdžiui, kur startuoti – tokį sprendimą priima grupės vadas arba skrydžius koordinuojantis asmuo“, – sakė pašnekovas.

Vis dėlto, kaip sakė A.Vengrys, įsigaliojus griežtesnėms taisyklėms, pavienis oro baliono pilotas nebegali skristi kada panorėjęs ir iš kur panorėjęs – jis skrydžius turi derinti su kitais pilotais.

Pakilimo vietų sumažėjo

Šiuo metu pagrindinės oro balionų pakilimo vietos Vilniuje yra Vingio parke, šalia Baltojo tilto, Vilniaus gynybinės sienos, Lazdynų beisbolo aikštėje šalia „Litexpo“ rūmų, Valakampių paplūdimyje, šalia Žvėryno pėsčiųjų tilto. Taip pat esama ir kitų vietų, tačiau jos – ne tokios populiarios.

„Prieš keletą metų oro balionu buvo galima kilti beveik iš bet kurios aikštelės Vilniuje. Esame startavę Katedros aikštėje, kėlę balioną Lukiškių aikštėje, o 2002 ar 2003 m. oro balionas buvo pakilęs ir iš prezidentūros kiemo. Tačiau dabar tai neįmanoma, nes visos šios vietos patenka į draudžiamą zoną, kur nei balionai, nei kiti orlaiviai negali nei kilti, nei tūpti, o šią zoną turi praskristi ne žemesniame nei 800 metrų aukštyje“, – pasakojo A.Vengrys.

Anot jo, nuo 2004 m. Vilniuje draudžiama zona apėmė prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, o šių metų vasarį įsigaliojo ir dar viena draudžiama zona – Turniškės. Virš Prezidentės rezidencijos galima skristi ne žemiau nei 400 metrų aukštyje. Šių metų balandį taip pat buvo patvirtinta nauja draudžiama zona Pilaitėje.

Oro balionų nusileidimo vietos, pasak pašnekovo, taip griežtai reglamentuotos nėra, nes balionai visada skrenda pavėjui. Todėl pilotai paprastai iš anksto nežino savo tikslios nusileidimo vietos, tačiau dar prieš skrydį numato ją pagal faktines meteorologines sąlygas.

„Dar prieš keletą metų oro balionai galėjo leistis mieste, žinoma, jei toks nusileidimas yra saugus. Būdavo, kad balionai leisdavosi prie Baltojo tilto, Vingio parke ir kitose Vilniaus miesto pievose ir skveruose. Tačiau nusileidimai Vilniaus mieste, tankiai gyvenamuose rajonuose, jau ribojami“, – pasakojo A.Vengrys.

Derinasi prie lėktuvų

„Mūsų keleiviai dažnai klausia, kaip mes – oro balionai – nesusiduriame su lėktuvais. Iš tiesų klausimas teisingas. O atsakymas paprastas: viskas, kas vyksta oro erdvėje netoli oro uostų, yra griežtai kontroliuojama“, – sakė A.Vengrys.

Jis pasakojo, kad, norint oro balionu skristi virš Vilniaus, reikia įdėti nemažai pastangų: gauti leidimą iš Vilniaus miesto savivaldybės, Civilinės aviacijos administracijos, pateikti skrydžio planą Skrydžių valdymo tarnybai ir turėti atsakiklį arba gauti leidimą iš karinių oro pajėgų dėl skrydžio be atsakiklio. Vilniuje pakilęs oro balionas, anot jo, negali skristi kaip panorėjęs – turi būti paisoma teisės aktuose numatytų reikalavimų.

„Su Skrydžių valdymo tarnyba esame sutarę dėl tam tikrų skrydžių taisyklių. Pavyzdžiui, kai oro balionai skrenda į oro uosto pusę, tarnyba, reikalui esant, gali nurodyti, kad visi oro balionai skristų minimaliame aukštyje arba pakiltų į 1,5 km aukštį. Tokiu atveju lėktuvai kyla ir leidžiasi po balionais“, – pasakojo pašnekovas.