– Na, panašu į Kalėdas.

– Daiktų tikrai daug. Ypatingai, kas liečia virtuvės reikmenis – indus, lėkštes, puodelius. Tikrai visiems butams užteks. Sakyčiau, gal kiek mažiau elektronikos prietaisų. Patalynės užvalkalų gavom labai daug, pačių antklodžių ir pagalvių šiek tiek mažiau, bet sakėm, žiūrėsim, skaičiuosim, jeigu dar kažko reikės, kreipsimės į žmones. Bet panašu, kad mus užvertė, bet gražiąją to žodžio prasme. Pati šeštadienį čia buvau, tai sunku praeiti apskritai. Mes dabar jau prasibrovėm, jau viskas ganėtinai aptvarkyta. Tai, iš tiesų, stebino žmonės, ėjo ištisai, nebuvo jokio atokvėpio. Tiek vyresnio amžiaus senjorai, turbūt labiau kažko prikaupę, jaunos šeimos, matėsi, nupirkę naujus daiktus, vaikučiai nešė. Tai tikrai tokia labai graži akimirka.

– Ar aš gerai suprantu, kad tai nebuvo lietuvių noras atsikratyti senais daiktais, kurie namuose galbūt renka dulkes?

– Panašu, kad ne. Ir aš turiu pasakyti, kad bene pirmas kartas, kai žmonės išgirdo ir iš tiesų labai jautriai į tai pasižiūrėjo. Nes tikrai prašėme nenešti netvarkingų, nešvarių daiktų, nes mums papildomai bus labai daug darbo. Žmonės tikrai nešė ir nemažai buvo naujų daiktų, kas tikrai labai gražu – nupirktos keptuvės, nupirkti puodai. Tiesiog žmonėms oriai galėsime duoti ir jie galės naudoti. Tai tikrai mus išgirdo, vadinasi, tobulėjame jau šiek tiek.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar parama buvo renkama tik Vilniuje? Nes girdėjau jūsų kolegas kalbančius, kad ir kituose Lietuvos miestuose surinkta kažkiek paramos.

– Iš esmės rinkome Vilniuje, Vilniaus regione, bet tikrai gavome laiškų, žinučių ir iš kitų miestų. Tai, žinoma, buvo galima atnešti į mūsų skyrius ir atsivešime tuos daiktus čia, į Vilnių. Na, nesinorėjo taip visoje Lietuvoje rinkti, nes turbūt turėtume tiek, kiek turime skyrių – 15 kartų daugiau negu čia. Galbūt šiam kartui sustosime, bet matome, kad žmonėms apskritai rinkimo akcijos patinka. Tai galbūt čia mums idėja ateičiai, kad laikas nuo laiko verta tokias akcijas padaryti, nes žmonių, gyvenančių nepritekliuje, nebūtinai po nelaimių, yra nemažai. Tai nieko neprižadu, bet galbūt reikės kažką tokio daryt. Tikrai turėjome ne tik vilniečių, bet ir atvykusių iš aplinkinių miestų, iš regiono. Na, galbūt sutapo, kad šeštadienį vyko nemažai renginių Vilniuje, skirtų sausio 13 d. Tai buvo tokia puiki proga atvažiuoti į renginius ir dar padaryti gerą darbą. Tai iš tiesų stebino, kad žmonės vyko iš kitų miestų ir ta gausa žmonių. Aišku, po to teko sunkusis darbas savanoriams, nes viską registravome, kad turėtume kiekvieną vienetą, ką atnešė ir galėtume skirstyti. Šiandien prasidės komplektavimo darbas, ką galėsime žmonėms duoti, vykstant į jų butus. Na, ir, žinoma, dar sulaukėm skambučių dėl didesnių daiktų, dėl lovos, spintos, televizoriaus, kurių čia jau nelabai būtume sutalpinę. Jų taip pat sulaukėme, galbūt ne tiek gausiai, kaip smulkių daiktų. Bet jie taip pat yra labai svarbūs, nes, turbūt, verta paminėti, kad tuose socialiniuose būstuose, į kuriuos žmonės įsikels, nėra baldų ar kažkokių daiktų. Reiškia, puodas, keptuvė svarbūs, taip, bet reikia ir ant kažko atsigulti, ir prisėsti. Tai jeigu yra žmonių, kurie dar turi kažkokių nereikalingų sofų, rašomųjų stalų ar panašiai, tai tikrai gali skambinti mūsų nemokamu trumpuoju numeriu 111, pasakyti, iš kur jie yra, ar gali atvežti, ar mums reikia atvažiuoti pasiimti ir taip galėsime dar padėti žmonėms namie turėti, kur prisėsti ar prigulti.

– Matau, kad žmonės atnešė ir radijo imtuvus, ir lygintuvus, ir sumuštinių kepykles. Na, čia įvairiausių daiktų pasitaikė.

– Iš tiesų prašėme, nes būtent šiame daugiabutyje gyvena nemažai garbaus amžiaus žmonių. Tai jiems tiek radijo imtuvas yra svarbus, spaudimo aparatų gavome, nes buvo jų poreikis. Netgi gavome vieną deguonies matavimo aparatą. Dar svarbu paminėti, kad mes labai aiškiai prašėme nenešti drabužių, nes tikrai žmonės kol kas to poreikio neišreiškė. Ir, žinokit, nenešė. Tai čia irgi galim padėkoti žmonėms, kad neužkrovė mūsų striukėm ir batais, nešė tai, ko reikia. O jeigu nori drabužius atnešti, tai galima, tik verta pasiskambinti ir paklausti, ko reikia.

– Savanoriai ne tik rūšiuos, komplektuos daiktus, bet ir kalbėsis su tais žmonėmis, kaip jie jaučiasi šiandien. Na, ar jie labai jau laukia tos paramos?

– Jie tikrai paramos labai laukia ir yra be proto dėkingi. Mes kiekvieną kartą išgirstame be proto gražių žodžių iš savanorių. Aišku, jiems irgi labai malonu juos išgirsti, nes jie skiria savo laiką. Šeštadienį buvo atvykę žmonių iškart pasiimti tam tikrų daiktų, tai mes matome, kad poreikis tikrai yra labai didelis, jie nieko nelaukę atvažiavo ir tam tikrus daiktus išsivežė. Šiandien taip pat kalbam su visais, nes skirtingi laikai, kada kelsis į būstus, tai mes padėsim jiems nusivežti tam tikrus daiktus. Pavyzdžiui, atsirado geros valios žmonių, kurie sutinka netgi apmokėt pervežimą. Na, pavyzdžiui, turi tam tikrus baldus, negali patys atvežti, bet sako, mes sumokėsime. Tai iš tiesų, žmonėms tas pirmas chaosas ir nerimas šiek tiek praėjo, bet dabar yra kiti dideli rūpesčiai, tas persikėlimas, visos buities susitvarkymas. Ir, aišku, daug klausimų, o kas po to? Nes socialiniai būstai nėra amžini. Ir žmonės mūsų klausia, ar jūs mums padėsit ir vėliau? Tai čia turbūt irgi svarbu pasakyti, kad tikrai padėsim, kiek reikės, mėnuo ar du, čia neturi reikšmės.