"Išnuomojamos patalpos", "Nuolaidos uždarymo proga", "Iki uždarymo liko..." – tokie užrašai dabina daugelį sostinės Vokiečių gatvės vitrinų. Specialistai prognozuoja, kad prestižinė gatvė gali likti pustuštė dar metus, gal ir ilgiau.

Pigesnė nuoma negelbsti

Aptuštėjusios vilniečių piniginės ir didžiulės nuomos kainos ištuštino jau daugiau kaip ketvirtadalį Vokiečių gatvėje esančių komercinių patalpų. Duris užvėrė drabužių, avalynės, aksesuarų parduotuvės ir netgi optikos salonas. Artimiausiu metu užsidaryti ketina dar kelios parduotuvės. Taip viena brangiausių sostinės gatvių iki rudens liks kone pustuštė.

Nors patalpų šeimininkai, mėgindami išlaikyti verslininkus Vokiečių gatvėje, gerokai sumažino nuomos įkainius, tai merdinčių parduotuvių negelbsti. Pavyzdžiui, žinomų prekės ženklų drabužiais trejus metus sėkmingai prekiavusi parduotuvė "Domino" užveria duris, nors patalpų savininkai nuomą atpigino be diskusijų.

"Pagrindinė parduotuvės uždarymo priežastis – sumažėjęs vartojimas. Mums siūlo patalpas nuomotis visiškai pigiai, bet kas iš to? Tiesiog nėra pirkėjų", – "Vilniaus dienai" sakė parduotuvę valdančios bendrovės "Rionita" direktorė Marina Bloch.

Pasak jos, įmonė neketina ieškoti kitų patalpų drabužių parduotuvei – esą vartojimas smukęs tiek, kad teks verstis turint vienintelę likusią parduotuvę. Vis dėlto M.Bloch nepraranda vilties, kad galbūt pagerėjus finansinei padėčiai "Domino" grįš į Vokiečių gatvę.

Prekybai tiesiog netinka

Tiesa, pastebėtina, kad barai, restoranai ir kavinės Vokiečių gatvėje durų neužveria. Prieš keletą mėnesių veiklą nutraukė tik restoranas "Grasas", o kitos maitinimo ir pramogų įstaigos, regis, neketina prestižinei gatvei tarti "sudie". Be to, ir į "Graso" patalpas jau ruošiasi įsikelti nauji šeimininkai – jie taip pat ketina atidaryti barą arba kavinę.

Komercinio nekilnojamojo turto specialistai mano, kad Vokiečių gatvė tiesiog netinka prekybai. Esą šioje gatvėje, priešingai nei, pavyzdžiui, Gedimino prospekte ar Pilies gatvėje, prekybininkams išsilaikyti kur kas sunkiau nei kavinių ar barų šeimininkams.

"Prekybininkams, kurie verčiasi drabužių, kosmetikos ar aksesuarų prekyba, ten kažkodėl nelabai sekasi. Žmonės, matyt, į Vokiečių gatvę, daugiau eina ne apsipirkti, o pramogauti. Teko kalbėti su daugeliu prekybininkų: keista, bet vienoje pagrindinių Vilniaus centro gatvių prekyba neprigyja. Netgi šalia esanti Trakų gatvė prekybai tinkama daug labiau nei Vokiečių", – "Vilniaus dienai" teigė nekilnojamojo turto agentūros "DnB Nord būstas" komercinio nekilnojamojo turto analitikas Martynas Babilas.

Pasak jo, būtent kavinės ir barai yra geriausia verslo kryptis Vokiečių gatvėje. Tačiau atidaryti barą šioje gatvėje nėra paprasta. Mat kai kurios patalpos tiesiog nepritaikytos tokiai veiklai, o net ir gavus tinkamas patalpas, norint atidaryti barą ar restoraną, reikia gauti visų namo gyventojų sutikimą.

Gatvė liks pustuštė?

M.Babilo žodžiais, verslas Vokiečių gatvėje galėtų atgyti, tačiau kažin, ar avantiūra atidaryti dar vieną drabužių ar aksesuarų parduotuvę būtų labai sėkminga. Taigi eksperto manymu, verslininkams savo nišos Vokiečių gatvėje derėtų ieškoti teikiant įvairias paslaugas, o ne užsiimant prekyba.

Tačiau jeigu patalpų šeimininkai smarkiai nesumažins nuomos įkainių, pašnekovo teigimu, gatvė liks pustuštė. M.Babilas prognozuoja, kad tokiu atveju Vokiečių gatvė gali likti pustuštė – vienus, pusantrų, gal net dvejus metus.

Primename, kad verslas bėga ir iš kitų pagrindinių sostinės centro gatvių. Dešimtys parduotuvių, barų ir restoranų užvėrė duris Gedimino prospekte, gerokai ištuštėjusi ir turistų pamėgta Pilies gatvė.

Gatvę išgarsino prekyba

Ironiška, tačiau Vokiečių gatvė nuo seno buvo prekybos lopšys, o pasilinksminimų centru tapo tik netolimoje praeityje. Tos gatvės, kokia anksčiau vaikščiojo Vilniaus gyventojai, neliko nė kvapo.

Vokiečių gatvės pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1511 m. XIV a. čia apsistojo iš Rygos atvykę pirkliai, kurie ir įpūtė gyvybę vienai iš trijų seniausių sostinės gatvių.

Vokiečių gatvė buvo žinoma ir dar dviem vardais. Goštautų gatvės vardu ji vadinta dėl to, kad būtent šioje gatvėje stovėjo didikų Goštautų giminės rūmai. Trečiasis vardas – Monetų gatvė. Taip ji buvo pakrikštyta dėl čia buvusios iždinės.

XVI a. Vokiečių gatvė buvo viena puošniausių ir gražiausių sostinėje. To priežastis – vėlgi prekyba, mat gatvėje tuomet buvo įsikūrusios turtingiausios sostinės pirklių šeimos. Gatvės prestižas neblėso, ir XVIII a. joje įsikūrė visuomenės grietinėlė, pastatyti didikų rūmai.

Prekybos tradicijos puikiai gyvavo ir praėjusiame amžiuje: tarpukariu būtent Vokiečių gatvėje vyko bene intensyviausia prekyba visame Vilniaus mieste.

Dabar Vokiečių gatvė mena tik dalį anuometės prabangos. Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų valdžia, užsimojusi modernizuoti Vilnių, išgriovė pusę gatvės pastatų. Beje, lyg tyčia, dabar naujuosiuose namuose esančios parduotuvės viena po kitos uždaromos, o kitapus gatvės, senuose namuose veikiančios kavinės ir restoranai iš verslo nesitraukia.

Sovietmečiu verslas Vokiečių gatvėje buvo gerokai apmiręs, tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gatvė vėl tapo traukos centru. Tiesa, senosios prekybos tradicijos, kaip matyti, buvo atgaivintos tik trumpam.