„Kreipiausi todėl, kad manau, jog buvo paskelbta nepagrįsta informacija ir turiu tik vienintelį būdą kažkaip apginti savo teisę, kad ta informacija būtų pripažinta kaip neteisinga. Manau, kad mano garbė ir orumas nukentėjo, jokio turtinio reikalavimo nereiškiu“, – BNS antradienį sakė E. Šatas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį vyko parengiamasis bylos posėdis, jame sutarta, kad atsakovu byloje bus Seimo kanceliarija, o tretysis asmuo – VSD. Kitas teismo posėdis numatytas lapkričio 21 dieną.

„Tikiuosi, kad bent jau teisme bus galimybė išsiaiškinti tą dalyką, nes visame procese, kai vyko tie tyrimai, manęs niekas nieko nepaklausė, nebuvo jokios galimybės paaiškinti. Deja, tik tokiu būdu galiu ginti savo reputaciją“, – sakė E. Šatas.

Seimo nariams pateiktame VSD rašte teigiama, kad „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijų, E. Šatas tapo koncerno „savu žmogumi“ Konkurencijos taryboje ir siekė palankaus sprendimo „MG Baltic“.

E. Šatas VSD teiginius kategoriškai atmetė. Pasak jo, pateiktos netikslios interpretacijos, jis nebuvo palankus koncernui. Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas anksčiau tikino pasitikintis savo pavaduotoju.

Premjeras Saulius Skvernelis birželį pareiškė neturįs pagrindo siūlyti atleisti E. Šatą, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodė pagal Korupcijos prevencijos įstatymą neturinti duomenų apie šį tarnautoją.

E. Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas Š. Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – S. Skverneliui.

Šiuo metu teismuose taip pat nagrinėjamas ir buvusio vidaus reikalų ministro, dabartinio Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio skundas VSD, kuriuo prašoma paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie jam darytą koncerno „MG Baltic“ atstovų poveikį.