Kaip trečiadienį pranešė VU, P. Repšys – vienas istoriškiausių dabartinių Lietuvos dailininkų, derinantis kelias meninės raiškos formas, kurios leidžia jam pasiekti įvairią auditoriją.
P. Repšys yra sukūręs medalių, skirtų istorinėms ir istorija virstančioms asmenybėms, ryškią istorinę dimensiją turinčių religinės dailės kūrinių, tokių kaip Varnių katedros altoriaus antepedijus, skirtas Žemaičių krikštui, reljefą „Lietuvos krikšto tūkstantmečiui“ su Lietuvos krikštytojais ir šventaisiais, paminklą dailininko bičiuliui, poetui Sigitui Gedai Užupyje.
Skelbiama, kad P. Repšys yra ir VU vėliavos, herbo, antspaudo ir kitų heraldinių ženklų kūrėjas. Pagal jo projektą sukurta universiteto Didžiajame kieme esanti Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, VU įkūrėjui Steponui Batorui skirta atminimo plokštė. Profesorius taip pat yra sukūręs bareljefą „Išnykusioms baltų gentims“.
VU Lituanistikos centro antrajame aukšte yra menininko sukurta freska „Metų laikai“, anot universiteto, tai vienas įstabiausių XX amžiaus lietuvių dailės kūrinių.
Tuo metu M. Ferraris yra vienas žymiausių šiandienos italų filosofų, Turino universiteto profesorius, šio universiteto tyrimų centrų „LabOnt“ ir „Scienza Nuova“ prezidentas, žurnalo „Rivista di Estetica“ vyriausiasis redaktorius.
Kaip skelbia VU, M. Ferrario figūra simbolizuoja ilgametį Turino universiteto ir VU bendradarbiavimą filosofijos srityje.
Nuo 2008 metų VU Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas ir Turino universiteto Filosofijos katedra yra užmezgę intensyvų teorinį ir mokslinį dialogą – vyksta mainai, rengiamos bendros konferencijos, leidžiamos bendros mokslinės publikacijos.
VU pažymi, kad M. Ferraris gerokai prisidėjo prie beveik 18 metų trunkančių profesorių dėstymo vizitų mainų, ne kartą lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas VU, dalyvavo konferencijose.
Per savo mokslininko karjerą M. Ferraris pasižymėjo mažiausiai šešiose studijų srityse – hermeneutikos istorijoje, estetikoje, socialinėje ontologijoje, metafizikoje, technologinėje antropologijoje ir ekonomikos filosofijoje.
Naujausi komentarai