Kasmet žymiausi architektai teikia savo projektų kandidatūras dešimtyse kategorijų. Praėjusių metų kovą atidarytas VU Gyvybės mokslų centras išsiskiria ląstelių konjunktūrą primenančiu eksterjeru, gamtos įkvėptomis tekstūromis, ryškiomis linijomis bei tvarka.

Pastate taip pat veikia zoologijos muziejus, kuriame nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti  apie 3000 rūšių vabzdžių, moliuskų, vėžiagyvių ir kt. bestuburių; 200 rūšių žuvų, 60 rūšių roplių ir varliagyvių, 716 rūšių paukščių ir 66 rūšių žinduolių iškamšų, kaulų ir ragų.

„Kai manęs klausia, ar šiuose mokslo namuose atliekami darbai pelnys Lietuvai Nobelio premiją, atsakau, kad tokios premijos nesiranda tuščioje vietoje, o vieta šiandien jau nebe tuščia. Sėkmė priklausys nuo mūsų pačių – kiek gebėsime pasinaudoti naujomis galimybėmis, kiek susitelksime į beribes pažinimo erdves, kiek apsaugosime tikrąsias mokslo vertybes nuo trumpalaikės konjunktūros“, – atidarant naująjį mokslų centrą prieš metus pabrėžė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Viso pastato plotas siekia 24 tūkst. kv. m., pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuoja apie 800 studentų, 160 doktorantų, dirba 200 mokslinio-pedagoginio personalo. Jiems įrengtos 24 auditorijos, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų, 3 kompiuterių klasės, 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos, savarankiškoms studijoms skirtos darbo vietos.

Centre atviros prieigos principu veikia 9 biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrai. Šalia pagrindinio pastato 2016 m. rudenį buvo atidarytas ir biotechnologijų verslo inkubatorius, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, dirbančioms gyvybės mokslų ir susijusiose srityse.

VU Gyvybės mokslų centro architektų komandą sudarė Gintaras Čaikauskas, Miroslav Šejnicki, Virginija Venckūnienė ir Vytenis Raugala, projektui vadovavo VU profesorius Juozas Rimantas Lazutka. Viso investicijos į projektą siekė 43 mln. eurų.

Balsuoti už VU Gyvybės mokslų centro projektą galima čia.