Mokslininkai apdovanoti už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 tyrimus, pranešė Vilniaus universitetas. Šiuos tyrimus jie vykdė atskirai.

„Tai didžiulė garbė ir privilegija bei, žinoma, staigmena. Daug metų stengėmės suprasti, kaip molekulių sistemos ginasi nuo virusų. Itin malonu, jog mūsų tyrimai, iššifruojantys CRISPR mechanizmus, atvėrė kelią genų redagavimui ir buvo pripažinti visame pasaulyje. Kartu tai parodo, jog smalsumo vedami tyrinėjimai, kuriais siekiame suprasti fundamentalius biologinius klausimus, gali lemti stulbinančius atradimus. Be to, šis prizas suteiks unikalią galimybę tirti ir naujas sritis“, – sakė V.Šikšnys.

Didžioji dalis šios sumos skiriama tolesniems tyrimams, o 0,5 mln. Danijos kronų (67,2 tūkst. eurų) atitenka premijos laureatams.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjų komanda – V.Šikšnys, Giedrius Gasiūnas ir Tautvydas Karvelis – buvo viena pirmųjų tyrėjų grupių pasaulyje, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudojamas tiksliam DNR redagavimui. Atradimas, manoma, taps lūžio tašku gyvybės moksluose atveriant kelią naujo tipo genetinių ligų tyrimams ir jų gydymui, taip pat pritaikant augalus ar jų rūšis augimui tam nepalankiose terpėse, teigiama pranešime.

Profesorius V.Šikšnys tyrinėja sistemą, leidžiančią tiksliai perkirpti norimą DNR seką įvairiuose organizmuose per maždaug dvi savaites.Anksčiau perkirpti DNR užtrukdavo kelerius metus.

Po šio atradimo Vilniaus mokslininkas buvo pakviestas tapti ir biologijos mokslo elitą vienijančios Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) asocijuotuoju nariu. Į šią prestižinę organizaciją priimami tik ypač gyvybės mokslams nusipelnę Europos ir pasaulio mokslininkai.

E.Charpentier dirba Vokietijoje, Max Planck institute, Berlyne. Jos pavardė 2015 metais minėta tarp kandidatų į Nobelio premiją medicinos srityje.

Kasmet danų fondas specialiomis premijomis apdovanoja ryškiausius pasaulyje pasižymėjusius Europos biotechnologijų tyrėjus.