Architektų grupė kasacinį skundą dėl pernai spalį priimtos jiems nepalankios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pateikė trečiadienį, BNS patvirtino Vilniaus apygardos teismo atstovai.
Prieš daugiau trejus metus vykusių Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių rezultatus ginčija antrojoje vietoje likusio Vyčio memorialo autoriai – architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.
Tuomet kūrybines dirbtuves laimėjo skulptoriaus Andriaus Labašausko idėja „Laisvės kalva“, o Vyčio memorialas liko antras. Tačiau idėjos realizavimas įstrigo dėl institucijų nesutarimo, kai kurių politikų ir visuomenės atstovų pasipriešinimo.
Vyčio autoriai prašo patenkinti jų reikalavimą, kad sprendimas paskelbti laimėtoją būtų pripažintas neteisėtu, o pačios kūrybinės dirbtuvės tęsiamos. Kol bus nagrinėjama byla, prašoma stabdyti ir apeliacinio teismo nutarties vykdymą.
Pasak autorių grupės vadovo K. Akelaičio, kasaciniame skunde nurodytos „procedūrinės komisijos klaidos vertinant konkurso darbus, dėl ko buvo supriešinta visuomenė“, o Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas memorialas „visiems kovojusiems už Lietuvos laisvę su valstybės simboliu Vyčiu Lukiškių aikštėje, Vilniuje“, taip ir liko neįgyvendintas.
„Pastarieji keleri metai parodė, kad konkursą laimėjusi idėja nėra reali ir neturi įgyvendinimo perspektyvos, o Lukiškių aikštė naudojama ne pagal paskirtį“, – teigia K. Akelaitis.
2019-ųjų lapkritį Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad konkursą laimėjęs skulptoriaus A. Labašausko kūrinys „atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus“ ir atmetė ieškovų teiginius, jog konkursas organizuotas neskaidriai. Šį sprendimą ieškovai tuomet apskundė Apeliaciniam teismui.
Apeliacinis teismas pernai lapkritį taip pat nurodė, jog „nėra pagrindo konstatuoti, kad konkursą laimėjusi idėja yra netinkama“, pabrėždamas, kad kūrybinėse dirbtuvėse vertinta tik idėjos meninė vertė, o ne tai, ar darbas atitinka Lukiškių aikštės paveldosauginius reikalavimus ar statybos techninius reglamentus – būtent dėl to pastaruosius metus daugiausiai ir keliama klausimų.
Kultūros ministerija buvo įsipareigojusi skirti kūriniui 0,5 mln. eurų – pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.
Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo, ypač jos paaštrėjo pernai vasarą Vilniaus savivaldybei aikštėje įrengus laikiną dirbtinį paplūdimį.
Tuomet Seimas priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Pagal šį įstatymą erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tolesnis pagrindinės šalies aikštės ir jos memorialo klausimas dar bus nagrinėjamas su koalicijos partneriais. Pasak ministro, abu minimi projektai kelia per didelį visuomenės susipriešinimą.
Naujausi komentarai