Tai BNS pirmadienį patvirtino Vyriausybės kanceliarija. Apie tai pirmasis pranešė portalas alfa.lt.

„Pandemija pakeitė konferencinio turizmo rinką ir aplinką, koreguojasi planai dėl šio projekto ankstesnių vizijų. Vyriausybė ieško kitų sprendimų“, – BNS komentavo premjerės atstovė spaudai  Rasa Jakilaitienė.

Projektą koordinuojantis Turto bankas pernai spalį BNS teigė, kad Sporto rūmų rekonstrukciją buvo ketinama pradėti 2022 metais.

Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų, kai Turto bankas iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų perėmė rūmų pastatą.

Turto bankas planus atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

2018 metais Finansų ministerijos rašte buvo nurodoma, jog projektas kainuos iki 29 mln. eurų (su PVM).