Apleistų ir yrančių pastatų savininkai rado didelį būrį užtarėjų Vyriausybėje, kuri nepritarė siūlymui nesutvarkytų ir nebaigtų statinių šeimininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokestį.

Vengia būti baudėjais

Apleisti ar nebaigti statyti pastatai ne tik darko miesto veidą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams: čia kaupiasi šiukšlės, lankosi asocialūs asmenys, šėlsta ir savo gyvybe rizikuoja užsiėmimo nerandantys vaikai.

Urbanistai, architektai, politikai, miesto bendruomenių aktyvistai jau seniai suka galvas, kaip būtų galima priversti apleistų pastatų šeimininkus susitvarkyti.

Vieną iš galimų poveikio priemonių praėjusią savaitę svarstė Vyriausybės nariai, tačiau jie nepritarė Seimo konservatorių idėjai apleistų pastatų savininkams taikyti didesnį – 3 proc. – nekilnojamojo turto mokestį.

Pasiūlymą atmetę Vyriausybės nariai teigė, esą nekilnojamojo turto mokestis negali būti baudžiamoji priemonė.

„Analizė rodo, kad dažniausiai tie pastatai neprižiūrimi tampa dėl ekonominių problemų, kurios kyla dėl to, kad užstringama biurokratinėse ir teisinėse pinklėse. Mes tas pinkles ir parodome bei pasakome, kad ne mokesčių didinimas yra kelias tai problemai spręsti. Apskritai, apie mokesčių didinimą neturėtų būti kalbos“, – savo poziciją dėstė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Įžvelgia piktnaudžiavimą

Kauniečio architekto Algimanto Kančo nuomone, priežastys, dėl kurių atsisakyta padidinti mokestį, galėjo būti visiškai kitokios.

„Įtakingos grupės daro įtaką, jos prikaupė daug nekilnojamojo turto, tačiau neturi pinigų jam plėtoti ir laukia, kada tas turtas pabrangs. Tų įtakingų grupių nariai, aišku, suinteresuoti, kad nekilnojamojo turto mokestis nedidėtų, nes tai gerokai padidintų jų išlaidas“, – svarstė architektas.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis mano, kad bandymas spausti verslininkus didesniais mokesčiais nebūtų efektyvus.

Jo nuomone, daug apleistų pastatų Lietuvoje atsirado ne dėl verslininkų piktavališkumo, bet dėl spartaus privatizacijos proceso, kuris galėjo versti elgtis skubotai, ne iki galo apmąsčius padarinius.

Siūlo tartis taikiai

R.Prikockio įsitikinimu, reikėtų ieškoti geranoriško ir perspektyvaus bendravimo su verslininkais būdo.

„Joks žmogus nemėgsta prievartos, todėl mokesčio didinimas kažin ar turėtų efektą. Reikėtų rasti kažkokių skatinimo priemonių. Gal tai galėtų būti mokesčių mažinimo kelias, gal kompensavimo priemonės?“ – retoriškai klausė architektas.

Anot jo, būtų galima garsinti tuos šeimininkus, kurie gerai tvarkosi. „Būtinai reikia sugalvoti kokių nors pozityvių būdų. Gal reikėtų pagalvoti apie lengvatinius kreditus. Vertėtų duoti aiškią žinią – jei tvarkysitės, mes paremsime“, – svarstė R.Prikockis.

Nuo kovo Kauno miesto savivaldybės administracija pastatų naudojimo priežiūrą pavedė seniūnijų darbuotojams.

„Kiekviena seniūnija turi savo zoną ir savoje zonoje fiksuoja situaciją. Surinkti duomenys bus perduoti administracijai. Mums tiesiog duota tokia užduotis, o kokie bus rezultatai, dar nežinome“, – „Kauno dienai“ sakė Gričiupio seniūnijos vyriausiasis specialistas Sigitas Kubilius.

Visi dienraščio kalbinti valdininkai neslėpė, jog priemonių plano, ką reikėtų daryti su apleistais pastatais ir jų šeimininkais, Kaune iki šiol nėra.

Nustatė mokesčio dydį

Nekilnojamojo turto mokestį nustato savivaldybės, bet jis neturi viršyti 1 proc.

Aistros dėl nekilnojamojo turto mokesčio šiomis dienomis kunkuliavo ir Kauno miesto taryboje. Po ilgų ginčų paaiškėjo, kad Laisvės alėjos ir Senamiesčio verslininkams 2013 m. nekilnojamojo turto mokestis nedidės. Miesto politikai po karštų diskusijų nepritarė tarifo didinimui – jis liks 0,6 proc. kaip ir pernai.

Iki 0,7 proc. šį mokestį buvo siekiama padidinti mažmeninę knygų, suvenyrų, antikvarinių daiktų, maitinimo ir gėrimo bei komercinių meno galerijų prekybą vykdantiems verslininkams.

„Nors formaliai mokestis didinamas, tačiau mokesčiai mažės, nes kito turto mokestinė vertė. Pavyzdžiui, šiemet planuojama surinkti 44 mln. litų, o pernai surinkome per 54 mln. litų tokio mokesčio“, – sakė savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Kai kurie tarybos nariai siūlė parengti projektą, pagal kurį nuo nekilnojamojo turto mokesčio penkeriems metams būtų galima atleisti tuos verslininkus, kurie atgaivina Kaune stūksančius pastatus vaiduoklius.