Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Žydų gatvėje esančios pastatų liekanos perduodamos fondui sumažinant mokėtiną kompensaciją šių pastatų pamatų verte – 1 244 eurais.

„Tai yra šių pastatų liekanos, pamatai, atidengti archeologinių tyrimų metu. Pastatai buvo apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais ir galutinai nugriauti sovietmečiu“, – priminė M. Kvietkauskas.

Anot jo, Geros valios fondas kreipėsi dėl pastatų perdavimo nurodydamas, kad juos naudos Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimui „tenkinant žydų kultūrinius ir religinius tikslus“.

Statinių liekanos 2017-aisiais įtrauktos į saugomų kultūros vertybių registrą.

Vyriausybė šį pavasarį buvo perdavusi sinagogos bei ritualinių vonių – Mikvių pastatus valdyti Kultūros paveldo departamentui.

Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėjimai vyko nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo. Lietuva jam lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Pernai liepą ten aptikti du rūsiai, kur laikytos senos knygos, ir Mikvė.

Lietuvoje jau ne vienus metus diskutuojama, kaip įamžinti sinagogą. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra pažadėjęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-iųjų, kai Vilnius švęs 700 metų jubiliejų.

Mūrinė sinagoga pastatyta XVII amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas.

Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.

Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955–1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis. Jį žadama nugriauti.