„Jeigu asmeniškai, tokių projektų ne vieną mačiau Amerikoje, ir JAV lietuviai sakydavo, kad pas mus tokie dalykai neįmanomi. Ir aš nemaniau, kad tai įmanoma Lietuvoje. Klausimas Vilniaus merui Remigijui Šimašiui - ar čia tokia Vilniaus vizija? Ar visas bažnyčias stiklainiais aptversime? Suprantama, kad biurų kainos didelės, bet turi būti ribos, pagarba paveldui, istorijai“, - penktadienį spaudos konferencijoje Seime „Ar leisime darkyti Šv. Pilypo ir Jokūbo istorinį kompleksą“ sakė Ž. Pavilionis.

Pasak parlamentaro, tiek vienuoliai, tiek bendruomenė nėra pritarusi vizijai, kuri buvo paviešinta.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - vėlyvojo baroko paminklas. Ir nors šventovė projektuota ne garsiojo architekto Jono Kristupo Glaubico, yra baroko - didžiausio Lietuvos diplomato, iš kurio pasaulis atskiria, kad esame Europos šalis, - pavyzdys.

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

Istorikas prisiminė, kaip pirmą kartą į Lietuvą atvykusi Danijos karalienė Vilniuje tikėjosi išvysti cerkvių „svogūnus“, o pamatė Vilniaus baroką ir suprato, kad Lietuva - Vakarų Europa.

Ar visas bažnyčias stiklainiais aptversime? Suprantama, kad biurų kainos didelės, bet turi būti ribos, pagarba paveldui, istorijai.

Garsiausias vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje J. K. Gaubicas, istoriko žodžiais, yra tokia didybė, kad visi kiti politiniai veikėjai ir net karaliai nublanksta, išskyrus 18 a. pabaigos.

„Tačiau J. K. Gaubico gatvė - kažkur Tarandėje, batvinių lauke. Taip mes gerbiame savo genijus. Štai, kaip gerbiame Lietuvos 17-18 amžių“, - sakė prof. A. Bumblauskas.

Pasak istoriko, lietuviai, suvažiavę iš kaimų, manosi turį kolonizuoti Vilnių, nes ta epocha mums svetima.

„Ko tie architektai lenda prie baroko? Ko lįst prie Misionierių? Kam apstatyti šitą bažnyčią? Jei lendat, tai, mielieji, padarykite tokią architektūrą, kad mes išsižiotume. Bet čia jau lendu į architektų reikalus“, - sakė VU Istorijos fakulteto profesorius.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės teigimu, šiuolaikinio paveldo koncepcija - kad miesto centrus reikia atgaivinti, į juos atnešti gyvybės ir kad paveldas būtų ne konservai, o tarnautų bendruomenei.

„Tačiau svarbu, kaip tai darome - drastiškai ar jautriai“, - sakė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė.

R. Leitanaitės nuomone, chroniška problema - viešumas. „Mes vis dar laukiame projekto pristatymo viešai, kad galėtume profesionaliai pakomentuoti. Savivaldybės sako, kad tuoj tuoj pristatys. O apie vaizdelius, kurie sklando socialinėje erdvėje, sunku kažką gero pasakyti“, - sakė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas pabrėžė, kad paveldo savaime nėra. Tai socialinis reiškinys. Tai seni daiktai, kuriuos visuomenė nori išsaugoti, tad turime kalbėti apie visuomenės dalyvavimą paveldo išsaugojimo procese.

Kaip skelbė ELTA, sostinės Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios išsaugojimu ir statybomis šalia Misionierių vienuolyno susirūpinę Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovai antradienį protestavo prie Kultūros ministerijos. Jei tylėsime, košmaras taps realybe, teigė jie.

Vilniaus savivaldybė aiškino neišdavusi leidimo statyboms.

„Šiuo metu vilniečiai aktyviai aptarinėja dar tik planuojamą statyti viešbutį ir biurų pastatą buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje, greta Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, kuriam savivaldybė nėra išdavusi statybos leidimo”, - pranešė savivaldybė.

Projekto vystytojas - investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ artimiausiu metu ketina aktyvius vilniečius pakviesti į viešą projektinių pasiūlymų pristatymą, kuriame visi galės teikti savo pastabas ir siūlymus.

Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, savivaldybė, peržiūrėdama galutinius projekto sprendinius, stengsis, kad būtų užtikrinta aukščiausia architektūrinių sprendimų kokybė.

„Diskusijos ir aukštesnės kokybės siekiu pagrįsta kritika gerina naujosios architektūros kokybę mieste, todėl su vystytoju sutarta dėl papildomo projekto viešinimo vilniečiams“, - sakė vyriausiasis miesto architektas.

Įvertinusi projekto svarbą ir įtaką Naujamiesčio vaizdui ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvalgos perspektyvoms, Vilniaus miesto savivaldybė yra raštu rekomendavusi projekto vystytojui, be baigiamo rengti projekto, sprendinius papildomai pateikti savivaldybės įvertinimui ir viešai pristatyti visuomenei.

Pasak vyriausiojo miesto architekto, plėtros galimybes šioje teritorijoje nustatantis detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas dar 2012 metais. Šiame detaliajame plane numatyta daugiabutė gyvenamoji statyba.

2016-2017 metais detaliojo plano sprendiniai buvo koreguoti, pakeičiant teritorijos naudojimo būdą ir numatant šiame sklype komercinės paskirties objektų - viešbučio ir biurų statybą. Koreguojant detalųjį planą investicijų apimtį nustatantis užstatymo intensyvumo rodiklis nebuvo didintas.

Pasak architekto, vilniečiai neturėtų nerimauti - neišaugo ir užstatymo aukštingumas, bažnyčios tūrio ir foninio užstatymo palei Goštauto gatvę santykis nemenkina dominuojančios bažnyčios bokšto vertikalės, formuoja aplinkinio užstatymo parametrus atitinkantį krantinės užstatymą.

Vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis - skaidrus atriumas. Atriumą įrėminantys fasadai yra iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A. Goštauto gatvės ir kito Neries kranto.

Savivaldybės Miesto plėtros specialistų nuomone, dar reikia tobulinti išliekančių istorinių pastatų įkomponavimo į naujai formuojamus tūrius sprendinius, skaidyti Goštauto g. išklotinės fasadus.

Antradienio rytą protestuojantys prieš Vilniaus senamiesčio darkymą susitiko su kultūros ministre L. Ruokyte-Jonsson.

Pasak Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio, Misionierių ansamblis tėra tik pradžia, kuomet negrąžinamai bus pakeista Vilniaus panorama. Ne mažesnis akibrokštas - tai, kaip ketinama užstatyti Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. „Akivaizdu, kad tai nebus pabaiga, jeigu tokius projektus bus leista įgyvendinti, žiūrint vien siaurų finansinių interesų“, - sakė piketo organizatoriai.