Šią savaitę paskleistos kalbos apie areštuotą „Žalgirio“ areną – netiesa. „Bandoma sudaryti įspūdį, kad arenos durys uždaromos ir ant jų užkabinama spyna. Taip nėra. Arena nėra areštuota“, – kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Išpūtė sensaciją

Apie Ūkio banke likusias įkeistas „Žalgirio“ areną valdančios bendrovės „Kauno arena“ akcijas viešai žinoma ne vieną savaitę. Dėl to triukšmo nekilo, nes šis faktas „Žalgirio“ arenos veiklai įtakos neturėjo, tačiau šią savaitę sena žinia buvo gerokai apdorota ir per visas žiniasklaidos priemones nuvilnijo kaip sensacija. Neva „Žalgirio“ arena yra įkalinta subyrėjusio Ūkio banko griuvėsiuose, o kone vienintelis būdas ją išgelbėti – savivaldybei nutraukti koncesijos sutartį.

Padėtis yra gerokai paprastesnė. „Kauno arena“ buvo įkurta tik kaip įrankis „Žalgirio“ arenai valdyti. Susidėvėjusį, pasenusį ar net įkeistą įrankį nesunkiai galima pakeisti kitu, be jokių skaudžių padarinių.

„Įsivaizduokite, straipsnį rašote mėlynu tušinuku, bet jį areštuoja. Jūs pasiimate žalią tušinuką ir rašote toliau. Iš esmės niekas nesikeičia. Taip pat ir čia. Šiandien arenai valdyti turime “Kauno areną„, rytoj galime turėti, pavyzdžiui, “Kauno „Žalgirio“ areną„, poryt – dar kitokio pavadinimo bendrovę“, – aiškino savivaldybei „Žalgirio“ arenos koncesijos sutartį parengti padėjęs advokatų kontoros „Nordia Baublys & Partners“ partneris Evaldas Rapolas.

Kreipėsi į teismą

„Žalgirio“ arenos koncesijos sutartį Kauno miesto savivaldybė pasirašė su viešąja įstaiga „Kauno “Žalgirio„ rėmėjas“, kuri, sutikus savivaldybei, arenai valdyti įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Kauno arena“, nes valdyti komercinį objektą su bendrove kur kas patogiau nei su viešąja įstaiga.

Vėliau „Kauno arenos“ akcijos buvo įkeistos Ūkio bankui. Praėjusį mėnesį ši bendrovė užkliuvo banko laikinajam administratoriui Adomui Audickui, pastebėjusiam, kad buvo padidintas jos įstatinis kapitalas, išleista nauja akcijų emisija. Todėl, A.Audicko nuomone, sumenko bankui įkeistos „Kauno arenos“ akcijų dalies vertė.

A.Audickas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas įstatinio kapitalo padidinimo ir akcijų emisijos išplatinimo sandorius pripažinti negaliojančiais.

„Manome, kad taip galėjo būti pažeisti kreditorių interesai. Ar taip ir buvo, nuspręs teismas“, – sakė Ūkio banko laikinasis administratorius A.Audickas.

Bendradarbiaus su savivaldybe

Teismas nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra laikinai areštuoti naujai išleistas „Kauno arenos“ akcijas.

Į teismą žada kreiptis ir bendrovė „Kauno arena“. Susitikime su savivaldybės atstovais sutarta, kad geriausiai būtų viską grąžinti į buvusią padėtį – panaikinti vienos dalies įkeitimą ir iki buvusio lygio sumažinti „Kauno arenos“ įstatinį kapitalą. Anot savivaldybės teisininkų, abu veiksmai turėjo būti derinami su savivaldybe koncesijos sutartyje nustatyta tvarka. Šalys nutarė kreiptis į teismą su priešieškiniu, kad šis „Kauno arenos“ akcijų įkeitimą pripažintų neteisėtu. Akcijas bankui įkeitė buvę „Kauno “Žalgirio„ rėmėjo“ vadovai. Savo ruožtu Kauno arena sutiktų laisva valia sumažinti įstatinį kapitalą. Tiek savivaldybės atstovai, tiek „Kauno arenos“ vadovai teigia, kad geriausiai būtų sulaukti teismo sprendimo. Tada gal nekiltų abejonių, vietos interpretacijoms, kadangi anksčiau atlikti susitarimai kažkodėl neužkliuvo nei bankui, nei sandorį tvirtinusiam notarui.

Prieš spaudimą atsilaiko

Po Ūkio banko krizės Kauno miesto meras A.Kupčinskas ne kartą pabrėžė, kad „Žalgirio“ arenos koncesininkas vykdo įsipareigojimus, jo darbas tenkina. Tačiau šią savaitę spaudimas padidėjo.

Seniai žinomą, tačiau naujai pateikiamą žinią apie įkeistas „Kauno arenos“ akcijas pasigavę veikėjai puolė šaukti, kad reikia kuo skubiau nutraukti koncesijos sutartį. A.Kupčinskas skubotų sprendimų imtis nežada, nes tai gali pakenkti „Žalgirio“ klubui, kuris reprezentuoja miestą, yra Kauno vizitinė kortelė. Jis akcentavo, kad savivaldybei svarbiausia ginti viešąjį interesą.

„Mane įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai spaudžia pasakyti, kada priimsime kažkokius esminius sprendimus. Apsvarstėme visokius būdus, tačiau nėra reikalo skubėti. Mums aišku viena – “Žalgirio„ krepšinio klubas ir “Žalgirio„ arena turi veikti išvien. Jie papildo vienas kitą. Arenos veikla turi būti orientuota į klubo rezultatus, jo gelbėjimą, ateitį“, – sakė A.Kupčinskas.

Arena – gardus kąsnelis

Arenos koncesijos sutartį mielai perimtų ne vienas Lietuvos verslininkas. Tą pripažįsta ir Kauno vadovai, neoficialiomis žiniomis, jau sulaukę pasiūlymų arenos valdymą perduoti į kitas rankas.

„Tuo metu, kai ieškojome operatoriaus, kompanijas atbaidė privalomos investicijos, kurias operatorius turėjo investuoti į arenos infrastruktūrą. Dabar, kai viskas yra įgyvendinta, yra lengva ateiti. Visi jau mato, kad arena yra pelninga“, – sakė A.Kupčinskas.

„Kai prieš kelerius metus buvo skelbiamas arenos operatoriaus konkursas, jame dalyvavo tik “Kauno „Žalgirio“ rėmėjas„, – kalbėjo “Žalgirio„ arenos direktorė Angelė Dementavičiūtė. – Daugiau niekas neišdrįso, nes manė, kad arena pasmerkta žlugti. Koncesininkas į areną investavo 29,5 mln. litų ir ją pavertė šio Europos regiono lydere. Natūralu, kad susidomėjimas ja išaugo.“

„Koncesijos sutarties nutraukimo procedūra nėra paprasta, – aiškino A.Dementavičiūtė. – Tai užtruktų ilgai, nes, matyt, šalys bylinėtųsi. Iš kitos pusės, koncesijos sutartis leidžia šalims taisyti padarytus pažeidimus, pataisyti padėtį ir tam yra suteikiamas atitinkamas laikas.“

„Kažin, – svarstė “Žalgirio„ arenos direktorė, – ar Kauno valdžiai reikia griauti tai, kas pavyko!“