Juodasis scenarijus pildosi. Rytoj "Žalgirį" paliks visi keturi legionieriai. Komanda greičiausiai iškris iš Eurolygos, o Kauno valdžia ramiai stebi garsiausios Lietuvos komandos agoniją.

Eurolyga užtrenks duris

"Viskas, Eurolyga užsidaro visiems laikams", – vakar teištarė "Žalgirio" klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas.

Ratko Varda, Marcusas Brownas, Lorenas Woodsas ir Willie Deane‘as susikrovė lagaminus. Rytoj išsenka jų duoto ultimatumo laikas. Šį sezoną nė vieno atlyginimo negavę legionieriai išvyks į kitas šalis, kurių klubai jiems jau siūlo kontraktus. "Žalgiryje" kol kas lieka lietuviai, tačiau jų agentai taip pat intensyviai ieško naujų darbdavių.

Klubo vadovai nuogąstauja, kad kitą savaitę "Žalgiris" negalės žaisti pirmųjų Eurolygos rungtynių su Atėnų "Panathinaikos". Minimalus Eurolygos rungtynėse žaidžiančių vienos komandos žaidėjų skaičius – 10, o žalgiriečių liks tik devyni. Du jų – Paulius Jankūnas ir Mantas Kalnietis negalės žaisti dėl traumų. Už tai "Žalgirio" laukia beveik 700 tūkst. litų dydžio bauda arba net išmetimas iš stipriausios Europos lygos.

Išgelbėtų tik stebuklas

G.Navikauskas prarado viltį, kad komanda iš savivaldybės gaus nuo vėlyvo pavasario žadamus pinigus. Juos planuota išmokėti žaidėjams. Savivaldybėje, už pinigus laiduoti turinčioje bendrovėje "Kauno energija", o dabar – bankuose stringantys "Žalgirio" milijonai klubo sąskaitos per likusias 24 valandas nepasieks.
"Nemanau, kad mums dar gali kas nors padėti. Visi ramiai laukia, kol komanda išsiskirstys", – kalbėjo klubo viceprezidentas.

Vakar už šiaudo dar bandė griebtis "Žalgirio" komandos sirgalių klubo nariai. Jie po darbo lankėsi pas Kauno miesto merą Andrių Kupčinską. "Situacija labai bloga. Jei niekas nieko nedarys, komanda trečiadienį išsilakstys. Gal pavyks paspausti valdžią, kad padėtų", – vylėsi sirgalių klubo "Žalioji mirtis" prezidentas Ričardas Petrauskas.

Meras kaltino kitus

"Porinkiminė diena, mažiau darbo, todėl galiu susitikti. Pasiklausysime, ką jie pasakys", – abejingai susitikimo su sirgaliais laukė A.Kupčinskas.
Meras "Žalgirio" sirgaliams aiškino, kad esą savivaldybė dėl komandos pinigų padarė viską.

Tą patį miesto vadovas kalbėjo ir žalgiriečiams, su kuriais susitiko penktadienį vakare. Miesto vadovas su savivaldybės administracijos direktoriumi Vygantu Gudėnu po Vytauto Landsbergio koncerto užsuko į "Žalgirio" treniruočių centrą. Persirengimo kambaryje ratu susėdusius žaidėjus A.Kupčinskas pusvalandį įtikinėjo, kad "Žalgiriui" pinigai ieškomi verčiantis kūliais. O dėl įstrigusio finansavimo kalti anksčiau pinigų nenorintys mokėti kiti komandos rėmėjai, "Kauno energija" ir bankai.

Bankai pritarti neskuba

Prieš pusantros savaitės vykusiame miesto tarybos posėdyje politikai pavedė V.Gudėnui pasirašyti sutartį su laiduotoju, kuris garantuotų bankui, kad pinigai bus grąžinti. Laiduotoju turinti tapti "Kauno energija" šio įsipareigojimo prisiimti neskubėjo. Jos valdyba laiduoti sutiko tik su sąlyga, kad tam pritars keli kreditoriai, kuriems bendrovė yra skolinga.

"Jie politikuoja ir nieko nedaro. Kam reikalinga tokia "Kauno energijos" valdyba, jeigu ji bijo prisiimti bet kokią atsakomybę", – rėžė A.Kupčinskas, vengiantis komentuoti, kad būtent jo partijos kolegos vasarą "Žalgirio" komandos finansavimo klausimą išbraukė iš miesto tarybos darbotvarkės.

Laidavimui nepritaria didžiausias "Kauno energijos" kreditorius SEB bankas. Bendrovė ir savivaldybė dar kartą kreipėsi į banką, kad šis leistų "Kauno energijai" laiduoti bent už 2,5 mln. litų. Bankas šį prašymą svarstė penktadienį, tačiau iki darbo pabaigos net nesiteikė duoti jokio atsakymo.

V.Gudėnas nevyniodamas žodžių į vatą pareiškė, kad jam akivaizdu, jog bankas taip nedviprasmiškai demonstruoja palaikantis vieną Lietuvos krepšinio komandą ir nekenčiantis kitos. Penktadienį SEB banko atstovai  atsakė neprieštaraujantys dėl "Kauno energijos" laidavimo, o raštišką sutikimą žadėjo atsiųsti pirmadienį. Vakar iki darbo dienos pabaigos žadėti raštai "Kauno energijos" nepasiekė.

Sabotažo scenarijus pildosi

"Kauno energija"  vis dar laukia ir kito kreditoriaus – banko "Nordea" leidimo. Šio banko kredito komitetas renkasi tik trečiadienį – dieną, kada išvažiuoja visi "Žalgirio" legionieriai.

"Sėkmingai vyksta suorganizuota "Žalgirio" žlugdymo akcija. Finansavimo klausimo sprendimas strigo visur, kur tik galėjo strigti. Pinigus komanda gaus, bet bus per vėlu", – jau praėjusią savaitę būsimą scenarijų numatė G.Navikauskas.
Kauno vadovai, kalbėdami apie "Žalgirio" finansavimą, ne kartą kartojo, kad svarbiausia – visų pusių geranoriškumas. Akivaizdu, kad jo nebuvo.

"Žalgirio" klubo viceprezidentas nerimauti, kad gali vėluoti pinigai, pradėjo dar vasaros pirmoje pusėje, kai netikėtai į miesto tarybos posėdį nebuvo įtrauktas "Žalgirio" finansavimo ir jo akcijų pardavimo klausimas.

Kauno valdžia pradėjo reikalauti įvairių finansinių ataskaitų, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, greičiausiai gulėjo pačioje savivaldybėje. Pažadą skirti pinigus iš kitų metų biudžeto politikai balsavimu patvirtino tik spalio 2 d.

Laiduotoja turinčios tapti "Kauno energijos" valdyba buvo šaukiama triskart. Tik po paskutinio, ketvirtadienį vykusio, posėdžio parengti elementarūs laidavimo dokumentai.
Per daugiau nei pusantros savaitės visi "Kauno energijos" kreditoriai dar neatsakė, ar leidžia bendrovei laiduoti.

Vis dar ieško variantų

Nepaisant to, kad "Žalgiris" byra, "Kauno energijos" ir savivaldybės vadovai kalba gana ramiai. Bendrovės generalinis direktorius sako, kad "procesas juda", o tarnautojai ir politikai tikina, esą aktyviai ieškantys kitų variantų, kaip padėti "Žalgiriui".
V.Gudėnas sakė, kad savivaldybė ieško kitų bendrovių, kurios galėtų tapti laiduotojomis. Kol būtų parengtos sutartys, prireiktų ne vienos dienos ar savaitės. Valandas skaičiuojantis "Žalgiris" per tą laiką būtų priverstas atsisveikinti ne tik su legionieriais, bet ir su daugeliu kitų žaidėjų.