Šildymo sezono metu, ramiomis dienomis, dėl iš kaminų virstančių dūmų labai padidėja miesto tarša.

Viršijo normas

Praėjusio mėnesio pabaigoje kelias dienas Kaune užfiksuotas padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Pasak Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimų įstaigos direktoriaus Juozo Kamenecko, tam įtakos neabejotinai turėjo malkomis šildomų individualių namų dūmai. „Kai nurimsta vėjas, krinta slėgis, miestas atsiduria lyg po apvožtu gaubtu, po kuriuo kaupiasi neišsisklaidantys dūmai“, – vaizdžiai aiškino jis.

J.Kameneckas, remdamasis ilgamete patirtimi, tvirtino, kad dalelių tarša padidėja ne dėl automobilių. „Kiekvieną šildymo sezoną pastebime tą pačią problemą. Tuo labiau kad žiemą automobilių srautai netgi sumažėja“, – aiškino vadovas.

Be to, tomis dienomis, kai fiksuotas padidėjęs užterštumas, lynojo lietus, todėl nuo gatvių dulkės nekilo. 1 kub. m oro buvo apie 60 mikrogramų kenksmingų kietųjų dalelių (ribinė norma – 50 mikrogramų).

Tirščiausias smogas paprastai tvyro upių slėniuose, nuosavų namų kvartaluose: Šančiuose, Vilijampolėje. „Taršos neišvengia ir aukščiau esantys mikrorajonai – Žaliakalnis, Aleksotas“, – sakė J.Kameneckas.

Oro kokybę tiria Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimų įstaigos dvi stotys Dainavos ir Šilainių mikrorajonuose ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento stotelė Petrašiūnuose.

Eksperimento nebus

Šį šildymo sezoną savivaldybė tikėjosi įgyvendinti neįprastą eksperimentą – sumontuoti filtrus ant kelių dešimčių nuosavų namų kaminų. Šis eksperimentas truktų penkerius metus ir būtų matuojama oro tarša. J.Kameneckas įsitikinęs, kad tokie filtrai sulaikytų iki 70 proc. teršalų.

Iš ES fondų šiam projektui nepavyko gauti finansavimo. Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sakė, kad savivaldybė ieškos kitų finansavimo šaltinių.

Jos nuomone, taršą pavyktų sumažinti, jei gyventojai būtų sąmoningi ir naudotų tik kokybišką kurą, nemestų į kieto kuro katilus šiukšlių. „Degant sausoms malkoms arba medžio briketams oras būtų mažiau teršiamas“, – mano ji.

Siūlo draudimus

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius sakė, kad išaiškinti ir bausti deginančius krosnyse atliekas, klijais permirkusios presuotų drožlių plokštes itin sunku, nes realiai to įrodyti beveik neįmanoma.

Be to, jis netiki, kad būtent dėl tokių žmonių padidėja bendras miesto taršos fonas. „Dalelių padaugėja vien dėl paprastų malkų ir reikia ieškoti išeities, kaip sumažinti šio kuro naudojimą bent ramiomis, nevėjuotomis dienomis ar net ilgesnį laikotarpį“, – įsitikinęs jis.

E.Vainalavičius netgi mano, kad vertėtų numatyti miesto zonas, kur kieto kuro naudojimas būtų ribojamas savivaldybės nutarimu. „Jei neleidžiame bet ko statyti senamiesčio zonoje, kodėl neuždraudus bent kuriam laikui per metus kūrenti malkomis žemutinėse miesto dalyse. Jei siekiame sveiko miesto statuso, būtina kurti realias strategijas. Taip pat vertėtų pagalvoti apie transporto srautų apribojimus kai kuriose miesto vietose tomis dienomis, kai dėl menko vėjo sunkiai sklaidosi teršalai“, – drąsias idėjas kėlė E.Vainalavičius.

Jis perspėja, kad Kaune tarša padidės, jei bus įgyvendinami biokuro jėgainių statybos planai. „Nors šių projektų autoriai tikina, kad teršalus sulaiko filtrai, bet didesnio užterštumo mieste neišvengsime“, – įsitikinęs E.Vainalavičius.