Avarijų Žemėje pasitaiko, ir gana dažnai. O štai danguje iki šiol jų nebuvo, kol vasario viduryje nesusidūrė amerikiečių ir rusų palydovai. Grynas atsitiktinumas, sako šalys. Bet mokslininkai įspėja, kad tokių nelaimių gali būti ir daugiau, nes kosmose žmonės nemažai prišiukšlino.

Avarija kosmose

Vasario 10 d. viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose susidūrė du palydovai: vienas amerikiečių, kitas rusų. JAV ir Rusija iš karto suskubo nuraminti pasaulį, kad tai buvo grynas atsitiktinumas, o ne "žvaigždžių karų" pradžia.

Palydovai susidūrė 790 km aukštyje, vienas į kitą atsitrenkė JAV telekomunikacijų palydovas "Iridium 33" ir nebenaudojamas rusiškasis "Kosmos-2251". Bendrovės "Iridium", tiekiančios palydovinį telefono ryšį, atstovai teigė, kad jų palydovas per susidūrimą buvo ten, kur jam ir priklausė būti. O rusai išsižadėjo bet kokios atsakomybės už savo palydovo judėjimą, mat jis jau seniai nebenaudojamas.

Tačiau labiau susirūpinta ne tuo, kas kam turėjo duoti kelią, o kaip ateityje išvengti panašių incidentų, nes skrieti aplink Žemę darosi pavojinga.

Leidžia naujus, pamiršta senus

Palydovų avarijų pasitaiko, ir ne taip retai. Pavyzdžiui, šią savaitę sudužo 280 mln. JAV dolerių kainavęs NASA palydovas "Oco", turėjęs stebėti atmosferoje besikaupiantį teršalų sluoksnį. Palydovas sudužo, nes sugedo jį pakelti turėjusi raketa. Palydovas nespėjo pakankamai pakilti virš Žemės, todėl jo liekanos nukrito į Ramųjį vandenyną.

Tačiau kosmose viskas kitaip. Kai žmogaus sukurti daiktai patenka virš Žemės, ten dažniausiai ir pasilieka. Per gana neilgą kosmoso užkariavimo istoriją, kurią 1957-aisiais pradėjo rusai, į kosmosą žmonės jau spėjo paleisti apie 5 tūkst. dirbtinių palydovų, iš jų šiuo metu veikia apie 900. Norinčių užkariauti kosmosą daugėja – pirmą savo palydovą vasario pradžioje paleido Iranas, apie panašius ketinimus kalba ir Šiaurės Korėja.

Tad nors žmonės deda daug pastangų, kad savo sukurtus įrenginius nusiųstų į kosmosą, iki šiol visai nesirūpinta tuo, kaip juos grąžinti atgal. Vis dėlto nebenaudojami palydovai niekur nedingsta, jie ir toliau skrieja savo trajektorija. Be jų, aplink Žemę skrieja įvairios raketų nešėjų, palydovų įrangos liekanos ar net pamesti astronautų įrankiai. Kosmoso šiukšlės nesuyra ir niekur nedingsta. Virš Žemės jos gali skrieti dešimtmečius ar net šimtmečius, kol galop įlekia į atmosferą ir sudega.

Be to, net ir kelių centimetrų dydžio daiktas gali pridaryti daug žalos, nes objektų greitis kosmose siekia dešimtis tūkstančių kilometrų per valandą. Kai susidūrė, "Iridium" ir "Cosmos" skriejo 7,5 km/s greičiu.

Šiukšlintojai kinai

Susidūrus apie pusę tonos sveriančiam "Iridium" ir dukart sunkesniam palydovui "Kosmos", aplink Žemę pasklido daugybė nuolaužų. JAV kariškiai, stebintys objektų judėjimą virš Žemės, po šios avarijos užfiksavo per 500 naujų objektų. Nors kai kurios nuolaužos nukrito į Žemę (spėjama, Kentukyje, JAV), didesnioji jų dalis pasklido po viršutinius atmosferos sluoksnius. Iš viso šiuo metu JAV kariškiai stebi apie 17 tūkst. teniso kamuoliuko ar didesnių nuolaužų, skriejančių aplink mūsų planetą.

Beje, didžiausios kosmoso šiukšlintojos vardą prieš dvejus metus pelnė Kinija. Ši valstybė į jai priklausantį orų stebėjimo palydovą 2007-ųjų pradžioje paleido branduolinę raketą. Ši sėkmingai pasiekė taikinį ir jį sunaikino. Sprogimo padariniai: užfiksuota daugiau kaip 2 tūkst. naujų nuolaužų, o kosmoso šiukšlynas padidėjo ketvirtadaliu.

Šiuo metu, NASA mokslininkų vertinimu, kosmoso šiukšlės tapusios didžiausia grėsme skrydžiams. Nors atmosferoje skriejančius objektus galima stebėti iš Žemės, apskaičiuoti jų trajektorijas itin sudėtinga, nes duomenys nėra tikslūs. Po avarijos patikrinti JAV kariškių duomenys rodė, kad palydovai turėjo prasilenkti maždaug 600 m atstumu. Tad leidžiant į kosmosą naują palydovą ar į misiją siunčiant astronautus, kol kas labiau pasikliaujama sėkme negu skaičiavimais.

Tiesa, po to, kai palydovai susidūrė, NASA patikino, kad maždaug 400 km aukštyje virš Žemės esančiai kosminių tyrimų stočiai nei palydovai, nei kosminės šiukšlės grėsmės nekelia.

Užleisti kelią įmanoma

Iki šiol užfiksuoti viso labo 8 tokie incidentai kosmose, tačiau itin nedideliu atstumu prasilenkiančių palydovų ar praskriejančių kosmoso šiukšlių pasitaiko gana dažnai.

Pačios bendrovės "Iridium" duomenimis, per savaitę ji iš savo 66 palydovų sulaukia daugiau kaip 400 įspėjimų, kad jie su kitu objektu prasilenkia mažesniu negu 5 km atstumu. Skaičiuojama, jog tikimybė susidurti tokiu atveju yra gana didelė (1 iš 10 tūkst.). O jeigu nustatoma, kad ši tikimybė lygi 1 iš 100, reikia keisti palydovo trajektoriją.

Stebėti ir apskaičiuoti keliolikos tūkstančių kosmoso šiukšlių trajektoriją itin sudėtinga, todėl didžiosios šalys rūpinasi tik svarbiausiais savo palydovais. Naujesni palydovai turi raketinius variklius, todėl jų trajektoriją galima pakoreguoti ir taip užleisti kelią kosmoso šiukšlėms.

Tiesa, kosmose esančių objektų trajektorijos skaičiavimo paklaida gali siekti kelis kilometrus, todėl tiksliai pasakyti, ar jie susidurs, neįmanoma. Vadinasi, brangiai kainuojantį sprendimą, ar traukti palydovą iš kelio, kiekvieną kartą turi priimti žmogus. Sprendimas atsieina brangiai todėl, kad kaskart, kai įjungiami palydovo varikliai, trumpinamas jo veikimo laikas, nes papildyti jo degalų atsargų neįmanoma.

Kurs stebėjimo sistemą

Nors mokslininkai yra pateikę įvairių siūlymų, kaip būtų galima išvalyti atmosferos sluoksnius (pavyzdžiui, įmagnetinta grandine pritraukti visas nuolaužas), tokiomis galimybėmis abejojama. Europos kosmoso agentūra yra pasiūliusi alternatyvų planą, kuriuo siekia sukurti bendrą stebėjimo sistemą įtraukiant įvairias šalis.

Manoma, kad kur kas realiau būtų sukurti tarptautinę palydovų orbitų stebėjimo sistemą, kurios duomenimis galėtų dalytis įvairios šalys ir verslo organizacijos. Be to, siūloma, kad visi, kurie leidžia palydovus, laikytųsi tam tikrų standartų ir siektų, kad jų įranga kuo mažiau užterštų erdvę virš Žemės.

Priešingu atveju, jeigu šiukšlinimo kosmose mastas nepasikeis, 2050-aisiais kirsti viršutinius atmosferos sluoksnius nesusidūrus su kokia nors nuolauža bus neįmanoma.

Palydovų greitis

Palydovų greitis iš tiesų milžiniškas – jis siekia apie 25 000–30 000 km/val. Todėl maždaug 100 km nuo Žemės nutolę palydovai planetą gali apskrieti per 90–100 minučių. Nemažai ryšiams naudojamų palydovų aplink Žemę skrieja kur kas didesniu – 36 tūkst. km – atstumu. Šie palydovai Žemę apskrieja lygiai per parą, t. y. jie juda su planeta. Jeigu tokį palydovą stebėtume iš Žemės, atrodytų, kad jis danguje nejuda. Tokie palydovai transliuoja TV signalą, pagal juos vietą nustato GPS įranga.

Kosmoso užkariavimas*

Šalis Metai Pirmojo palydovo pavadinimas

Rusija 1957 "Sputnik 1"

JAV 1958 "Explorer 1"

Prancūzija 1965 "Asterix"

Japonija 1970 "Osumi"

Kinija 1970 "Dong Fang Hong I"

JK 1971 "Prospero X-3"

Indija 1980 "Rohini"

Izraelis 1988 "Ofeq 1"

Ukraina 1995 "Sich-1"

Iranas 2009 "Omid 1"

*Savo palydovus į kosmosą yra išsiuntusios ir daugiau šalių, tačiau jos naudojosi kitų sukurtomis technologijomis.

"Iridium" telefono ryšys

"Iridium" palydovai skirti teikti telefono ryšį. Ši paslauga ypatinga tuo, kad 66 aplink Žemę skriejantys palydovai užtikrina telefono ryšį bet kuriame pasaulio kampelyje. Šis ryšys gana brangus, juo dažniausiai naudojasi kariškiai, jūrininkai, arabų šeichai. Kadangi palydovai skrieja beveik 800 km aukštyje, dėl signalo stiprumo telefonuose montuojamos iš pažiūros didelės antenos. Beje, bendrovės "Iridium" teigimu, dėl vieno sudužusio palydovo tinklo kokybė nenukentėjo.