Feisbuko draudimas savivaldybėje, nuolatiniai kontrolierių tikrinimai, tramvajaus ir miesto gatvių plėtros idėjos – apie tai ir daug daugiau tradicinėje "Vilniaus dienos" skaitytojų klausimų rubrikoje "Klausk mero drąsiai" kalba Vilniaus miesto vadovas Artūras Zuokas.

– Kada Vilniuje bus sutvarkyti dviračių takai? Gal kas nors planuojama?
Gretė

– Namuose turime kelis dviračius, pats važiuoju dviračiu beveik kiekvieną dieną ir dalyvauju įvairiuose renginiuose. Dviratis – puiki ir patogi transporto priemonė. Vienas mano pirmųjų darbų ir buvo užtikrinti, kad tiesiant visus kelius šalia būtų tiesiami ir dviračių takai. Tarp jau taip nutiestų takų, pavyzdžiui, yra ir dviračių takas šalia prekybos centro "Ikea". Aišku, kai kurie projektai jau parengti ir jų keisti, deja, nebegalime, bet tuose, kurie šiuo metu rengiami, tai yra įgyvendinama.

Iki 2020 m. planuojame, kad Vilniaus dviračių takų bus dukart daugiau: nuo 126 km iki 238 km. Tam šiuo metu kaip tik ir rengiamas Vilniaus dviračių takų specialusis planas. Įgyvendinus šį projektą, bus sujungti pavieniai dviračių takai ir sutvarkyti tie takai, kuriems reikalinga rekonstrukcija. Tam sieksime gauti ES finansavimą, nes šiuo metu savivaldybės lėšų, deja, pakankamai neturime.

– Gerb. mere, dauguma vilniečių, kurie naudojasi viešuoju transportu, pasibaisėję kontrolieriais. Vilnius jų perkrautas, tai aiškiai dirbtinai sukurta daugybė darbo vietų, pripirkta raudonų autobusiukų. Toks pavyzdys: šeštadienį apie 21 val. iš stoties grįžau 2-u troleibusu. Net trys kontrolieriai jį iššukavo Jogailos gatvės stotelėje prie "Iki" parduotuvės. Keleivių buvo gal devyni. Šalia, aišku, stovėjo kontrolierių autobusiukas. Važiuojam toliau. Prie Antakalnio poliklinikos – vėl įlipa trys kontrolieriai ir vėl tikrina. Žmonės, kurie važiavo iš stoties, pradėjo piktintis: "Kiek galima? Jau rodėme ir talonėlius, ir tas korteles." Ką reiškia, kad tuo pačiu metu tame pačiame maršrute dirba net šeši kontrolieriai? Kaip tada atrodo kiti miesto maršrutai? Gal užtenka keleivius taip žeminti ir purtyti kaip kokius vagis. Savo mieste mes priversti jaustis kaip konclageryje.
Laima

– Laima, taip tikrai nėra – sostinėje yra parduota daugiau nei 420 tūkst. vilniečio kortelių, o kontrolieriais dirba tik 60 žmonių ir jie naudojasi tik penkiais automobiliais. Taigi, vienas kontrolierius turi patikrinti apie 7 tūkst. keleivių. Kad darbas būtų vykdomas efektyviai, Vilnius suskirstytas į zonas, todėl taip ir išėjo, kad Jogailos gatvėje dirbantys kontrolieriai tikrino 2-o maršruto troleibusą, o kitoje zonoje dirbantys kontrolieriai patikrino jį pakartotinai. 2-o maršruto troleibusas važiuoja pro Jogailos ir Klinikų stoteles, todėl Klinikų stotelėje dirbantys kontrolieriai beveik visada tikrina kitų maršrutų autobusus bei troleibusus. Bet kokiu atveju, net ir 2-o maršruto troleibuso keleiviai pasikeičia, kol atvažiuoja iki Klinikų stotelės.

– Kokio miesto, jei ne Vilniaus, meru norėtumėte dirbti?
Robertas

– Mažo miesto, kuriame galėčiau kiekvieną pažinoti asmeniškai ir su kiekvienu pabendrauti.

– Mere, kiek Vilniaus miestas kas mėnesį surenka iš zuikių, autobusais ir troleibusais važiuojančių be bilieto? Ar pastaraisiais metais zuikių padaugėjo, ar sumažėjo?
Vytautas

– Vilnius iš keleivių, kurie viešuoju transportu naudojasi nelegaliai, lėšų negauna. Visi šie pinigai tiesiai keliauja į valstybės, o ne savivaldybės biudžetą. Kalbant apie nustatomus pažeidėjus, kas mėnesį be bilieto keliaujančių keleivių būna apie 8 tūkst.

– Ar neplanuojate spręsti Antakalnio gatvės transporto klausimų, nes bėgant laikui didėja transporto srautai, o po kokių penkerių metų gali būti, kad bus neįmanoma išvažiuoti?
Antakalnietis

– Sprendimų yra daug ir įvairių, tačiau dažnai viskas atsiremia į turimas savivaldybės biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, vienas sprendimų – papildomos transporto juostos įrengimas troleibusams ir autobusams. Vienu dviašiu autobusu arba troleibusu gali keliauti iki 100 keleivių, automobiliu dažniausiai važiuoja vienas du žmonės, tuomet jie naudojasi nuo 50 iki 100 automobilių.

Pavyzdžiui, vien 4-o maršruto troleibusai nuo 7 iki 8 val. keleivius veža septynis kartus. Automobilių vairuotojams persėdus į viešąjį transportą, Antakalnio gatvės apkrova sumažėtų 350 transporto priemonių. Nuo 7 iki 8 val. šia gatve vidutiniškai pravažiuoja 599 automobiliai (Palyginkime: tuo pačiu metu Ozo gatve – 1843 automobiliai). Taigi, eismo situacija kardinaliai pasikeistų.

Antakalnio gatvės platinimas ir dar vienos automobilių juostos įrengimas tikrai neišspręstų problemos – vairuotojai, kurie dabar važiuoja gretimomis gatvėmis, tiesiog pasirinktų Antakalnio gatvę, joje smarkiai paintensyvėtų eismas – atsirastų daugiau transporto priemonių ir daugiau spūsčių.

Yra ir sprendimų, kurie yra pačių gyventojų rankose. Pavyzdžiui, susitarti į darbą keliauti su kaimynais pasidalijant kelionės išlaidas, dažniau naudotis viešuoju transportu, vasarą, ypač dirbantiems centre, – keliauti į darbą dviračiais. Atrodo, labai smulkūs aspektai, bet jie tikrai veikia transporto srautus.

Tarp darbų, kuriuos aptariame, – galimybė rekonstruoti Olandų žiedą. Viskas tik projektavimo stadijos ir apie įgyvendinimą dar anksti kalbėti, bet eismo srautų analizė rodo, kad viena iš spūsčių priežasčių yra šis eismo žiedas – jis jau nebeatitinka tokio intensyvumo gatvėms keliamų reikalavimų.

– Mere, Klaipėdos savivaldybės darbuotojams uždrausta naudotis socialiniais tinklais. Kaip vertinate tokį sprendimą? Gal ir Vilniuje to reikėtų? Kaip manote, ar netrukdo, pavyzdžiui, feisbukas, darbuotojams dirbti savo darbo?

– Vilniaus savivaldybėje jau daugybę metų apribotas naudojimasis internetu: dalis puslapių yra blokuojama. Dėl feisbuko – daliai darbuotojų tai yra darbo priemonė, kur žmonės iš karto kreipiasi dėl problemų, prašo savivaldybės specialistų patarimo ar pagalbos.

– Gal žinote, kodėl Neryje nėra žuvų? Žvejai sako, kad anksčiau čia pagaudavo laimikio, o dabar sėdi tuščiomis.
Laura

– Turiu daug draugų ir pažįstamų, kurie giriasi Neryje pagautu laimikiu. Pasak jų, kasmet Neryje gerokai daugėja atplaukiančių lašišinių žuvų. Tam daro įtaką gamtosauga, ypač tai priklauso nuo valymo įrenginių, nes vanduo Neryje toks švarus, kad tinkamas veistis lašišoms. Aš pats pavasarį buvau panėręs apžiūrėti Neries dugno – vanduo tikrai švarus ir skaidrus. Nuo spalio 15 d. lašišinių žuvų žvejojimas dėl jų neršto uždraustas. Ir vėl žvejoti bus leista tik nuo kitų metų pradžios. O visokių kitokių žuvų Neryje pilna, jos nesiveisia vienoje vietoje, jos migruoja – reikia tik vietas žinoti.

– Ko, jūsų galva, labai trūksta Vilniui kaip miestui?
Justas

– Vilniui labiausiai trūksta didesnio žinomumo pasaulyje ir projektų, idėjų, kurios grąžintų Vilniui tą šlovę ir svarbą, kokia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Vilniaus istorijoje buvo daugybė etapų, kai tai caro, tai sovietmečio valdžia norėjo jam suteikti provincijos miesto vaidmenį. Vilniui reikia didesnių ambicijų, projektų ir idėjų tapti regiono lyderiu.

– Dėl dviračių nuomos – tikrai puikus dalykas, bet man ne vieną kartą buvo toks atvejis, kad išsinuomojusi dviratį, pavyzdžiui, Pamėnkalnio gatvėje ar prie stoties ir atvažiavusi į senamiestį 10 val. neberandu vietos, kur jį pastatyti. Taigi tenka vėl važiuoti atgal ir kelią įveikti pėsčiomis. Ar tą problemą būtų įmanoma išspręsti kitą sezoną?
Rita R.

– Rita, jeigu, atvažiavus į nuomos punktą, jis būna pilnas, kortele tiesiog reikia paliesti ekraną ir jums bus automatiškai suteiktos papildomos 15 minučių važinėti dviračiu. Be to, sistema nurodys ir artimiausią punktą, kuriame yra laisvų vietų. Taip pat yra sukurta ir programėlė išmaniesiems telefonams – ją parsisiuntusi matysite savo telefone informaciją apie visus oranžinių dviračių nuomos punktus ir laisvas vietas.

Tikiuosi, kad kitą sezoną taip pat naudositės oranžinių dviračių sistema, tikrai sutinku su jumis – tai puikus dalykas kiekvienam vilniečiui.

– Mere, tai kokie planai dėl tramvajaus – jau senokai neteko girdėti naujienų. Ar jau yra investuotojų, projektų, aiškumo, kada jis atsiras?
Tomas

– Rengiame tarptautinio atviro viešojo konkurso sąlygas. Planuojame, kad projektas bus finansuojamas ES lėšomis, todėl kaip tik ir vykdome derybas su įvairiomis institucijomis dėl finansavimo numatymo. Tikimės, kad naujos rūšies transportas į Vilniaus gatves išriedės jau po penkerių metų.

Tačiau kokia nauja transporto priemonė bus integruota į sostinės viešojo transporto sistemą, sakyti dar anksti. Net ir tramvajų yra įvairių rūšių, tai gali būti ir dvibėgis, vienabėgis, virtualusis, ratinis. Vilniaus taryba pritarė, kad tai bus kreipiančioji kelio sistema, kuria kas valandą galėtų būti pervežta 5 tūkst. keleivių. Būtent tiek žmonių važinėja autobusais ir troleibusais iš soties į Santariškes, o šio maršruto pagrindu ir planuojama tiesti pirmąją liniją.

– Mere, ar ketinama plėsti vadinamąją sveiko miesto zoną prie Baltojo tilto? Yra tinklinio, krepšinio aikštelių, vyksta mankštos, įvairios treniruotės. Ar planuojate dar ką nors ten įrengti? O kaip manote, ar būtų galimybė po tiltu ar prie riedučių rampų į(si)rengti viešą laipiojimo sienutę, kuriai nereikalinga speciali saugumo technika, nes aukštis nedidelis (pvz., 3 metrai)?
Indrė

– Įsirengti ką nors nauja visada galima, jei tai naudinga ir reikalinga miestiečiams. Savivaldybė kol kas tokios sienelės įrengti neplanavo. Iš tiesų šiuo metu yra svarbesnių projektų – reikia perstatyti riedučių parką, nes jis jau gana prastos būklės. Apie galimus lauko treniruoklius po tiltu savivaldybės įstaiga "Sveikas miestas" šnekėjo su sporto klubais. Turime idėją ten pastatyti lauko treniruoklių, galėtų tarp jų būti ir jūsų minima sienutė. Kol kas laukiame pasiūlymų.