Jau ketvirtąjį startą „Velomaratone“ planuojanti mergina tiki, kad dviračiai suartina žmones ir suteikia galimybę pažinti miestą.

„Velomaratonas“ labai smagus tiems, kuriems, kaip ir man, turbūt yra išoperuotas azarto genas – su niekuo nesivaržai, nieko nesieki, važiuoji ir tiek, geri tą visą miestą į save. Juk kiek dažnai mes einame po miestą ir pamatome jo daugiau nei vieną kilometrą? Nelabai dažnai. O ten viską pastebi – medžių spalvas, upės pakilimo lygį, kokie nauji pastatai kiek iškilo, kiek apgriuvę apleisti ar supuvusiais pamatais (turiu galvoje vieną daugiabutį Konstitucijos prospekte) pakito. Nėra kalvų, o tik daug tą patį veiksmą drauge atliekančių laimingų žmonių. Sėdi ir savo iki kaulų numylėtame mieste mina dviratį“, - sako Živilė.

Į Vilniaus gatves televizijos vedėja išrieda „Peugeot” dviračiu, Rietavo turguje pirktu buvusio kolegos Viktoro Jakovlevo. Nepaisant kalvotų Vilniaus atkarpų ir dažno lietaus, dviratis – pagrindinė transporto priemonė mieste. Ž. Kropaitė džiaugiasi, kad sostinė tampa draugišku miestu dviratininkams, keičiasi pėsčiųjų ir automobilių vairuotojų požiūris.

„Vilniaus dydis dviratininkams palankiausias, koks tik įmanomas. Erzina, kad žmonės kartais nekreipia dėmesio į takus – ypač šalia prekybos centro „Europa“. Jiems atrodo, kad ten ant tako yra autobuso stotelė. Ir ką tu jiems padarysi? Aš dažniausiai „pypenu“ ir kuo mandagesniu tonu surinku: „dviračių takaaas“. Tačiau pačių takų vis daugiau, ir vis mažiau takų „be pabaigos“. Žmonių sąmoningumas vis auga, žiemos švelnėja, infrastruktūra tobulėja (įmonės vis dažniau nusprendžia steigti dušus, sporto zonas etc), vairuotojai daug tolerantiškesni dviratininkams nei „blondinėms vairutojoms“, man regis“, - sako Ž.Kropaitė.

Jiems atrodo, kad ten ant tako yra autobuso stotelė. Ir ką tu jiems padarysi? Aš dažniausiai „pypenu“ ir kuo mandagesniu tonu surinku: „dviračių takaaas“.

Apvažiavus nemažai vaizdingų Vilniaus maršrutų, daugiausia įspūdžių Živilei paliko tradicinės trasos aplink Žaliuosius ežerus ir Senamiesčio gatves.

„Man patinka miesto rajonų ekskursijos – po Žvėryną, po Naujamiestį. Tačiau esu važiavusi ir miesto pakraščiais, labai įsiminė maršrutas Kalvarijų Kryžiaus keliu. Vaikystėj ypač daug važinėdavau aplink Žaliuosius ežerus. Ten galima ir mažiau lankomų paplūdimių atrasti“, - pasakoja Ž. Kropaitė.

Nuo penkerių metų dviračiu važinėjanti laidų vedėja iki šiol atsimena dieną, kai išmoko važiuoti dviračiu. Nors daug vaikystės prisiminimų jau išblėsę, Živilė puikiai prisimena ir tai, kad pirmieji pasimatymai prasidėdavo kvietimu pasivažinėti dviračiu.

„Pirmasis buvo ant trijų ratų. Paskui tas, kur jau dviejų, iki šiol yra tėvų rūsyje – stori ratai, nedidukas. Ne tiek daug momentų pamenu iš savo vaikystės, tačiau kai išmokau juo važiuoti, pamenu labai labai ryškiai. Nežinau tik, kiek man metų buvo – gal penkeri, gal ketveri. Buvau pas močiutę kaime, sukau ratus aplink aikštelę, padedama tėčio ir pusbrolio. Paskui jie išėjo pietauti, o aš surikau: žiūrėkit, žiūrėkit! Sukau ratus viena, ir labai apgailestavau, kad niekas nemato, kaip pirmąsyk pati važiuoju ant dviejų ratų. Iš šių laikų atsimenu tiek, kad labai dažnai į pasimatymus buvau kviesta būtent pasivažinėti dviračiu“, - pasakoja Ž. Kropaitė.

Rugpjūčio 20-ąją startuosiantis 8-asis „Velomaratonas“ plečiasi ir žada dar daugiau pramogų dviračių sporto mylėtojams. Dviratininkų ir miesto svečių lauks pramogų miestelis, įvairios rungtys. Kaip visada prie starto linijos rikiuosis „Toyota Sport“ ir „ERGO mėgėjų“ važiavimų dviratininkai. Pirmąsyk vyks atskiri paspirtukų, riedlenčių ir riedučių važiavimai.

Renginio organizatoriai kviečia registruotis interneto svetainėje.