Naujasis „Girstučio“ sporto komplekso baseinas jau priima pirmuosius lankytojus. „Kauno dienos“ žurnalistai, išbandę šią pramogą, konstatavo: ne viskas tobula, bet geras poilsis garantuotas.

Plačios darbuotojų šypsenos

Maudymosi kostiumėlis, rankšluostis, guminės šlepetės – ir mes jau pasiruošę. Su fotografu buvome lyg paprasta kauniečių pora, kuri užsuko į naująjį baseiną.

Vos įžengusius pro duris mus maloniai pasitiko administracijoje dirbančios dvi moterys. Gana neįprasta, tačiau nuo jų veidų per visą pokalbį nedingo plačios šypsenos. Tikrai būtų smagu, kad visi aptarnavimo sferoje dirbantys žmonės Kaune taip sutiktų lankytojus.

Viena „Girstučio“ administracijos darbuotojų iš karto pradėjo vardyti visas vasaros sezonui skirtas paslaugas. Pasiūlė iš pradžių jas visas išbandyti – taip būsią lengviau apsispręsti, ar norėsime abonemento visam mėnesiui. „Jeigu neturite studento ar moksleivio pažymėjimo, dvi valandos poilsio jums kainuos 20 litų“, – paaiškino Kauno plaukimo centro darbuotoja.

Atsiskaitoma tik grynaisiais

Baseine lankėmės antrąją jo darbo dieną, bet jau buvome 110–111 klientai.

„Pasirašykite šioje knygoje dėl savo sveikatos būklės, nes kol kas baseine neveikia medicinos punktas“, – paprašė darbuotoja.

Pasiteiravome, ar galėtume įsigyti vienkartinių kepuraičių, nes savo pamiršome. Atsakymas nuvylė – baseine kol kas nevykdoma jokia prekyba plaukimo reikmenimis. „Trūko laiko, bet tikrai ateityje galėsite nusipirkti ir kepuraičių, ir šlepečių, ir kitų priemonių“, – nuoširdžiai žadėjo moteris.

Atsiskaityti banko kortelėmis taip pat dar nebuvo galima.

Nėra kur dėti raktelio

Gavę raktelius nuo spintelių nuskubėjome į persirengimo patalpas. Pravėrusi duris aiktelėjau iš nuostabos: viskas blizgėte blizgėjo naujumu. Ore irgi dar tvyrojo naujumo kvapas.

Į persirengimo kambarį su manimi įėjo ir jauna mama su mergyte. Moteris džiaugėsi, kad baseinas pagaliau veikia ir jos dukra vandens pramogomis gali mėgautis nemokamai. Ši lankytoja paaiškino, kad vaikai iki 7 metų įleidžiami nemokamai.

Mano spintelė drabužiams ir daiktams susidėti buvo erdvi, suolelis atsisėsti patogus. Vis dėlto šmurkštelėjusi į maudymosi kostiumėlį, persimetusi per petį rankšluostį ir užrakinusi spintelę susigriebiau, kad neturiu kur jo dėti. Nebuvo jokios juostelės, kad galėčiau raktelį užsisegti kaip laikroduką. Teko skubiai sukti galvą, kaip išsisukti iš padėties. Raktą pririšau prie plaukų gumelės, o šią užsidėjau ant riešo. Patogu ir saugu, kad jo nepamesiu, pagalvojau.

Nusiprausiau duše ir jau ruošiausi eiti į baseiną, bet pamačiau užrašą, kad persirengimo patalpoje su batais vaikščioti negalima. Tada supratau, kad į patalpą įėjau avėdama vasarines basutes, o į šlepetes įsispyriau tik vėliau.

Gana kvaila, kodėl šio užrašo nebuvo prie paradinių durų, juk galėjau iš karto persiauti – smilktelėjo mintis.

Jokio chloro kvapo

Du baseinai, keturios pirtys, sūkurinės vonios, čiuožykla – ko daugiau reikia maloniam ir smagiam poilsiui. Tad – pirmyn!

Pagrindinėje baseino patalpoje nebuvo justi jokio aštraus chloro kvapo, kaip kad būna kituose baseinuose. Tikriausiai dėl modernių ir dar neužkalkėjusių vandens filtrų?

Labai knietėjo išbandyti olimpinius standartus atitinkantį 50 m baseiną, kuriame praėjusią savaitę vyko atviras Lietuvos plaukimo čempionatas.

Nors nesu gera plaukikė, savo džiaugsmui šį atstumą įveikiau be vargo. Mano kolega apskritai vandenyje jautėsi lyg žuvis – užfiksavau, kad 100 m laisvu stiliumi jis įveikė per 1 min. 43 sek. Pažėriau pagyrų – iki Lietuvos rekordo jam pritrūko beveik minutės. Neblogai kaip mėgėjui.

Kol mėgavomės šiltu ir minkštu vandeniu, nuo kranto mus nuolat stebėjo gelbėtojas. Didžiajame baseine tuo metu buvome tik dviese. Tik vėliau susirinko tiek žmonių, kad visi baseino takeliai buvo užimti.

Džiaugėsi, kad pigu

Pramogų zonoje vandens malonumais tuo metu mėgavosi kelios dešimtys miestiečių. Mažieji, padedami instruktorės, mokėsi plaukti, didesni vaikai čiuožinėjo nuo čiuožyklos. Vyresnio amžiaus žmonės mirko sūkurinėse voniose ir mėgavosi karštomis pirtimis.

Visus lankytojus tuo metu stebėjo akylos gelbėtojų, plaukimo mokytojų akys, tad ir nemokantieji plaukti tikrai turėjo jaustis saugiai.

Po pasiplaukiojimo baseine norėjosi atsipūsti pirtelėje, bet vienas vyresnio amžiaus vyras iš karto perspėjo, kad veikia ne visos. „Vienomis dienomis veikia vienos pirtys, kitomis – kitos. Šiandien galite pasilepinti turkiška ir aromaterapijos pirtimi“, – lyg baseino senbuvis bėrė žodžius garbaus amžiaus vyras.

Jis pasipasakojo, kad pačią pirmą baseino darbo dieną įsigijo mėnesinį abonementą, kuris jam kainavo 65 litus. „Labai pigu, nes prieš tai lankiausi kitame baseine ir už aštuonis apsilankymus mokėdavau per 100 litų“, – džiaugėsi naujojo baseino gerbėjas.

Kas vertina tikrą pirties garą ir karštį – tikrai neturėtų nusivilti. Jose dar maloniai kvepia mediena.

Su kolega įsitikinome, kad dviejų valandų (tiek trunka vienas seansas) „Girstutyje“ – per akis. Spėjome ir iki soties prisiplaukioti, ir ne kartą nučiuožti nuo čiuožyklos, ir gerai išmirkti sūkurinėse voniose ir, žinoma, pasikaitinti pirtyse.

Nė vieno veidrodžio

Po vandens procedūrų grįžau į persirengimo patalpas. Dušai tikrai erdvūs, įrengtos kabyklos rankšluosčiams. Jau prausdamasi prieš baseiną pastebėjau, kad trūksta lentynėlių šampūnui, prausikliui pasidėti, tenka juos laikyti ant žemės.

Nusipraususi neskubėjau rengtis, nes baseino darbuotojos jau buvo patikinusios, kad dvi valandos, už kurias susimokėjau, skirtos tik pramogai, persirengimo laikas į jas neįskaičiuotas.

Nesvarbu, kad už lango švietė saulė, vis tiek nusprendžiau išsidžiovinti plaukus ir tada manęs vos neištiko šokas – o kur veidrodžiai? Tikriausiai mane supras visos moterys – neįmanoma pasigražinti ir tinkamai išsidžiovinti plaukų, kai nematai savo atvaizdo veidrodyje.

Ant sienų aiškiai matėsi vietos, skirtos šiam būtinam persirengimo kambario atributui, tikriausiai plaukimo centrui pritrūko laiko juos pakabinti, o gal – pinigų?

Teko griebtis moteriškų suktybių ir džiovintis plaukus žvilgčiojant į mažą kosmetinį veidrodėlį.

Išeinančios iš persirengimo kambario manęs laukęs kolega iš karto suprato, kodėl keistai šypsausi. „Pasigedai veidrodžių? – linksmai nusiteikęs paklausė Artūras. – Man irgi jų pritrūko.“

Iš „Girstučio“ baseino mus išlydėjo ir pakvietė dar kartą sugrįžti maloniosios darbuotojos. Išėjome patenkinti – tikrai pritariu šalies Prezidentei: tegu Vilnius mums pavydi ir graužia nagus, kad neturi tokio baseino!

Ką Kauno plaukimo centro direktorius Mindaugas Špokas „Girstučiui“ pirko iš savo lėšų? Plačiau apie tai skaitykite ketvirtadienio, liepos 4 d., „Kauno dienos“ numeryje.