Pereiti į pagrindinį turinį

Žvejai lašišų parduotuvėje neieško

2008-10-24 09:00
Žvejai lašišų parduotuvėje neieško
Žvejai lašišų parduotuvėje neieško / Ingos Juodytės nuotr. Pomėgis: tikri žvejai pasiryžę laimikio laukti tiek, kiek reikės. Net ir pliaupiant šaltam lietui.

Kam leisti pinigus brangiai žuviai prekybos centruose, jei upėtakių ar lašišų galima pasigauti tiesiog Neryje? Nors aplinkosaugininkai grūmoja pirštu, žvejai iš pakrančių trauktis neketina.

Laimikiu nesiskundžia

Kibkit žuvelės didelės ir mažos – po nosimis niūniuoja žvejai ir kantriai laukia laimikio susėdę Neries pakrantėje. Užkibs ar neužkibs? Nors žiūrint į sąvartynu virstančią upę tuo patikėti sunku, žvejai tikina, kad žuvų čia – knibždėte knibžda. Ir ne tik paprastų kuojų ar ūsorių, bet net tokių delikatesų kaip upėtakiai ar lašišos.

"Nereikia man tų lašišų, nemėgstu jų gaudyti. Bet draugai gaudo. Vienas sakė net dvidešimties kilogramų lašišą pagavęs beveik Vilniaus centre. Tikrai nemeluoju, kam man?" – tikino atostogas su draugais ir meškerėmis prie Neries leidžiantis Vytu prisistatęs vilnietis. Nereikia jam lašišos, nei apskritai jokios žuvies, jos galima parduotuvėje nusipirkti. Svarbiausia – procesas. Malonumas su kolegomis žvejais žiniomis apie žūklę ir tauriaisiais gėrimais pasidalyti.

"Žinote, nuo kada žuvys Neryje gerai kibti pradėjo? Kai prie Kauno hidroelektrinės laiptatakius žuvims įrengė. Iki tol visos lašišos ten likdavo, o dabar aukštyn, pro Nerį plaukia. Todėl kas nori, tikrai pagauna", – pasakojo jis. Dabar kaip tik lašišų neršto metas, todėl Neryje jos plaukioja būriais, tik bėda, kad žvejyba šiuo laikotarpiu draudžiama.

Gaudo tinklais ir elektra

Žvejai laiko save tikrais vyrais ir aplinkosaugininkų nebijo. "O ką jie man padarys? Pamatys su žuvimi ant kabliuko, aš ją greit paleisiu, o paskui pabandyk įrodyti. Kai niekas nemato, švyst į kuprinę žuvį, ir tiek mane matė", – neslėpė porą baudų už nelegalią žvejybą jau gavęs vyras. Vis dėlto visiems taisyklių pažeidinėti jis neleistų: meškeriotojus paliktų ramybėje, o štai tinklus metantiems ar net elektra žuvis pribaigiantiems brakonieriams ir pats kailį neatsisakytų iškaršti.

Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad meškerė – palyginti švelnus gaudymo būdas ir didžiausias pajėgas tenka skirti žiauresnes priemones naudojantiems brakonieriams. "Kur būna didesnės žuvies sankaupos, dažnai tenka traukti tinklus. Pernai Pabradėje pagavome grupę elektra lašišas gaudančių žmonių", – pasakojo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius.

Žvejoti renkasi būriais

Užuot atsižvelgę į aplinkosaugininkų įspėjimus, kad per nerštą žuvauti draudžiama, žvejai skuba žiniomis apie geriausias kibimo vietas pasidalyti su draugais. "Išduosiu tik tau, bet niekam nesakyk", – prašo vienas kito ir skuba skambinti kitam draugui. Ir taip "paslaptingoje" vietoje susirenka kone minia bandančių pagauti savo gyvenimo žuvį. Nors tarp jų būna ir tokių, kurie iš tikrųjų labiau norėtų pasimėgauti vienatve, gera vieta ilgai nežinoma nelieka.

Taip savaitgaliais prie Neries, už kelių kilometrų nuo Vilniaus, susirenka nemenkas būrys upėtakių gaudytojų. "Šiandien pagavau septynis upėtakius, žmona jau gali ruošti lėkštes vakarienei", – gyrėsi savaitgalį didžiausiam savo pomėgiui paskyręs žvejys Artūras. O kaip leidimai žvejybai? "Jei žuvį pardavinėčiau, tuomet ir mokėčiau, o dabar net neketinu to daryti", – atvirai sakė jis.

Akcija "Lašiša"

Akcija "Lašiša 2008" vyksta jau šeštą kartą. Jai vykstant aplinkosaugininkai budi prie vandens telkinių, kuriuose intensyviausia lašišų migracija. Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę išsaugoti ir gausinti į Raudonąją knygą įtrauktos žuvies – lašišos – išteklius.

Šias žuvis draudžiama gaudyti spalio 1–sausio 1 d. Kitu laikotarpiu leidžiama mėgėjiška lašišų žūklė tik tam tikrose vietose ir tik turint licencijas.

Vakar aplinkosaugininkai su moksleiviais ant Baltojo tilto ištempė 120 skiriamųjų juostų, pažymėtų "Stop" ženklu. Ant juostų užkabinti telefonai, kuriais reikėtų skambinti pastebėjus lašišas gaudančius brakonierius: (8 5) 210 2567, 8 686 49 176, 8 610 00 452.

Rolandas Masilevičius

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius

Akcija siekiame apšviesti visuomenę, kad dabar žvejoti lašišas draudžiama. Šiuo metu, kol lašišos keliauja į viršų neršti, rekomenduojame žmonėms susilaikyti nuo pomėgio žvejoti. Žinoma, tai sąžinės reikalas, kiekvienam žmogui po inspektorių nepastatysime. Tačiau už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį, gyvajai gamtai padarytą žalą gali tekti atlyginti iki 4 668 litų už vienetą. Džiaugiamės, kad ši akcija vyksta sėkmingai. Tai įrodo ne tik mūsų nuomonė, bet ir moksliniai tyrimai, nes kasmet Neryje randama vis daugiau lašišų nerštaviečių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų