Žvejų verslininkų ir mėgėjų nesantaika vėl peraugo į mūšį. Mėgėjai užsimojo verslininkus išvaryti iš Lietuvos vidaus vandenų, o šie stojo ginti savo pozicijų.

Kvotų mažinti neketina

Praėjusių metų pabaigoje žvejai mėgėjai trynė rankomis. Atrodė, kad be didesnio pasipriešinimo Seime bus priimtos Aplinkos ministerijos siūlomos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos. Jose numatyta palaipsniui visus Lietuvos vandenis atiduoti mėgėjams. Jei jos būtų priimtos, žuvį gaudantys verslininkai iki 2013 m. baigtų savo veiklą Kuršių ir Kauno mariose, Nemuno žemupyje bei valstybiniuose ežeruose.

Tikėtasi, kad Seimas pritars ir mėgėjų siūlymui atsisakyti ežerų nuomos. Dabar išnuomota apie tūkstantis šalies ežerų. Dažname jų aktyviai tinklus stato verslininkai. Mėgėjai pasakojo, kad neretai ežerai nualinami ir po to perduodami jiems, o verslininkai persikrausto į naujus žvejybos plotus.

Tačiau įstatymų pataisos užstrigo komitetuose, o tarnautojų kabinetuose rezgami projektai, kuriuos įgyvendinus, verslininkams skirtos žuvų kvotos nesumažėtų. Maža to, siūloma aktyviai kontroliuoti, kad verslininkai nepagautų mažiau, nei jiems leista.

"Pavyzdžiui, yra ežerų, kuriose nustatyta pagauti leidžiama žuvų kvota yra 2 t, bet verslininkai pagauna tik 200 kg. Norime padaryti taip, kad verslininkai kvotas išnaudotų", – aiškino Lietuvos žuvininkystės departamento generalinis direktorius Aidas Adomaitis.

A.Adomaičio teigimu, verslininkai jiems leidžiamo kiekio žuvų nepagauna ne todėl, kad jų ten nėra.

Kasmet leidžiamos kvotos nustatomos remiantis mokslininkų duomenimis. Esą ežeruose verslininkai nelabai mėgsta žvejoti, nes tokia žūklė sunkiai atsiperka. Prie to prisideda brakonieriai, kurie pagautą žuvį parduoda pigiau.

Pagauna, bet nerodo?

Žvejai mėgėjai įsitikinę, kad daugelis Lietuvos upių ir ežerų – nualinti. O verslininkų pateikiami pagautų žuvų kiekiai nė iš tolo neatspindi realios padėties. Žuvų pagaunama mažiausiai kelis kartus daugiau, nei rodoma dokumentuose. Juose neužfiksuoti kiekiai dažniausiai realizuojami nelegaliai arba išvežami į užsienį.

"Duomenys rodo, kad verslininkai pagauna juokingai mažą kiekį žuvų. Bet kur jos dingsta? Atsivežame užsieniečius, kurie stebisi, kad mūsų upės beveik nepaliestos civilizacijos, bet užmetę meškerę, jie nieko nepagauna", – kalbėjo Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos (MŽPT) narys Romualdas Žilinskas.

"Kaip manote, kodėl mūsų žvejai taip gerai pasirodo tarptautinėse varžybose? Todėl, kad jie išmoko gaudyti žuvį, kur jos beveik nėra", – kolegai pritarė kitas MŽPT narys Andrius Andriukaitis.

Ir verslininkai, ir tarnautojai pripažįsta, kad žvejyba ežeruose – neefektyvi. Lietuvos parduotuvėse paklausiausia žuvis, kuri užauginama akvakultūriniuose telkiniuose, bet ne ta, kuri pagaunama verslininkų tinklais.

Žvejai mėgėjai stebisi, kad statistiniai duomenys rodo, jog dažna žvejyba užsiimanti bendrovė oficialiai dirba beveik nuostolingai. Tai kodėl jos neatsisako savo veiklos?

Kaltina žvejus mėgėjus

Akivaizdu, kad žvejai verslininkai sulaukia neeilinio dėmesio. Prieš kelerius metus jiems panaikintas simbolinis 3 proc. mokestis už gamtinių resursų naudojimą. Verslininkai valstybei už leidimą gaudyti žuvį nemoka, tuo metu už leidimus žvejoti nesusimokėję mėgėjai prilyginami brakonieriams.

Tarnautojai ir verslininkai neretai sako, kad dėl ištuštėjusių Lietuvos vandens išteklių kalčiausi mėgėjai, o verslininkai tik padeda sureguliuoti dėl jų veiklos atsiradusius iškrypimus.

Skelbiama, kad mėgėjai kasmet išgaudo apie 1000-1500 t žuvų – vos truputį mažiau nei per metus Lietuvos vidaus vandenyse pagauna verslininkai.

Esą mėgėjai išgaudo visas vertingiausias žuvis, o verslininkams lieka menkavertės. Pasak verslininkų, vandens plotuose, kuriose nevyksta verslinė žvejyba, žuvų populiacija visiškai iškreipta, net ir vertingos žuvys ima stipti nuo senatvės.

"Parodykite mums, kur tas ežeras. Norėtume pamatyti nuo senatvės nugaišusį karšį", – atkerta R.Žilinskas.

Mėgėjai, pareikšdami nuomonę, remiasi net tik savo patirtimi, bet ir naujausiais tyrimais. Pasak jų, duomenys rodo, kad vienai žiobrio patelei Kuršių mariose tenka devyni patinai. Iškreipta padėtis susiklostė, nes patelės didesnės, todėl jos dažniau įkliūna į tinklus.

Mokės, kad nedirbtų

Verslininkai ir jų sąjungininkai šaukia, kad, sumažinus žvejybos apimtis, atsirastų daug bedarbių, kurie šiuo metu dirba žvejybos sektoriuje. Be to, šalyje imtų stigti žuvų. Visi apribojimai būtų naudingi tik labai nedidelei visuomenės daliai – žvejams mėgėjams.

"Žvejų Lietuvoje labai daug. Lietuva – antra šalis pasaulyje pagal tūkstančiui gyventojų tenkančių žvejų skaičių. O gerų lietuviškų žuvų ir taip parduotuvėse nėra", – sako R.Žilinskas.

Mėgėjas pastebėjo, kad kaimyninėje Lenkijoje žvejyba kur kas labiau apribota nei Lietuvoje, tačiau ten ir žuvų parduotuvėse pilna, ir jų kainos ženkliai mažesnės.

Jis viliasi, kad per ateinančius kelerius metus verslininkams skirtos kvotos šiek tiek bus sumažintos.

A.Adomaitis pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvoje žuvis gaudančių bendrovių yra per daug. Kad jos nutrauktų savo veiklą, siūlomos kompensacijos, tačiau Lietuvos žuvininkystės departamento generalinis direktorius teigė dar nežinantis, kas atsitiks su iš šio verslo pasitraukusioms bendrovėms skirtomis kvotomis. Ar jos bus išvis panaikintos, ar tik perduotos bendrovėms, kurios tęs veiklą.

Mėgėjai įžvelgia korupciją skiriant kompensacijas už nutrauktą žvejybos veiklą. Daug metų žvejyba užsiimančių bendrovių skaičius nekito, tačiau keleriopai išaugo prieš pat kompensacijų atsiradimą.

Neseniai mėgėjus pašiurpino žinia, kad Lietuvos žuvininkystės departamente aktyviai svarstomas projektas, kurį įgyvendinus sodybas prie vandens telkinių turintys žmonės galėtų žuvis savo reikmėms gaudyti tinklais, nes tai paskatintų kaimo turizmą.

"Taip padaryta Olandijoje. Šalyje išvis dingo žuvys. Teko nutraukti net tarptautines žvejų varžybas, nes niekas nekibo", – prisiminė A.Andriukaitis.

Alvydas Glinskis

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas

Akivaizdu, kad Kauno mariose dirba per daug žvejų brigadų. Senais laikais dirbo vos viena, o dabar žvejoja trylika. Visiškai pritariu mėgėjų siūlymui keliems metams išvis uždrausti ir verslinę, ir mėgėjišką žvejybą mariose. Žuvų kiekis iškart atsistatytų. Tačiau visiškai verslinės žvejybos atsisakyti nereikėtų. Vieną brigadą būtų naudinga palikti vien dėl žuvų skaičiaus reguliavimo. Dėl per mažo reguliavimo anksčiau būta, kad vasaromis krisdavo daug starkių. Mariose verslininkai pagauna tiek žuvų, kiek ir parodo dokumentuose, nes prieš porą metų prie kiekvienos brigados pasodinome po inspektorių. Anksčiau verslininkai ne visada elgdavosi sąžiningai. Jiems leidžiamą žuvų kiekį jie gaudydavo visą žvejybos sezoną, o kai įvedėme griežtą kontrolę, tiek pat pagauna per tris savaites.

2008 m verslininkai vidaus vandens telkiniuose pagavo:

2008 m. daugiausiai žuvų pagauta: