Pereiti į pagrindinį turinį

Žvilgsnis į Justiniškių požemius

2009-05-15 09:00
Turtas: iš pažiūros nesibaigiančiame betoniniame maždaug 3 m pločio ir mažiau nei 2 m aukščio tunelyje sukloti įvairių komunikacijų vamzdžiai.
Turtas: iš pažiūros nesibaigiančiame betoniniame maždaug 3 m pločio ir mažiau nei 2 m aukščio tunelyje sukloti įvairių komunikacijų vamzdžiai. / Mindaugo Ažušilio nuotr.

Justiniškių mikrorajonas švenčia savo 25 metų jubiliejų. Ta proga seniūnas Kazimieras Šiaulys seniūnijos darbuotojams ir žurnalistams surengė ekskursiją į Justiniškių požemius.

"Požemių erdvės – tai ir gundanti nežinomybė, ir paslaptis. Kas juose, kas po mūsų namais ir kojomis? – intrigavo K.Šiaulys. – Tarybiniais laikais knygos apie požemius tapdavo bestseleriais."

Instruktažas, šalmai ir kelionė požeminiais tuneliais prasidėjo. Visas kolektorių – statinių, skirtų miesto inžinerinėms komunikacijoms, ilgis po Justiniškėmis siekia 16,5 km.

Iš pažiūros nesibaigiančiame betoniniame maždaug 3 m pločio ir mažiau nei 2 m aukščio tunelyje driekiasi įvairūs vamzdžiai ir laidai: elektros, radijo taško, ryšio kabeliai, karšto ir šalto vandens vamzdžiai.

"Kai kur yra ir šviesoforų laidų, kitų miestui reikalingų komunikacijų", – atkreipė dėmesį bendrovės "Vilniaus energija", eksploatuojančios kolektorių, antro šilumos tinklų rajono vadovas Vladimiras Pukšta.

Pro kaimo trobos dydžio langelio angą lendant į kitą tunelį, jis visus ragino saugoti galvas: nors tunelyje tarsi kelyje stulpeliai su atšvaitais kabo lempos, kliūtis pastebi tik įgudusi požemių prižiūrėtojų akis. "Atsargiau, čia išsikišimas, o čia tunelis susiaurėja – nesusiplėšykite drabužių, ir vėl: saugokite galvas!" – komandavo V.Pukšta.

Priėjęs prie avarinio išėjimo liuko jis nukreipia prožektorių ir primerkęs akis nustato – esame 1,5 m po žeme.

Justiniškių mikrorajonas palyginti jaunas, todėl ir tuneliai sutvarkyti, prižiūrėti – nė iš tolo neprimena kino filmuose matytų vaizdų: jokio lašančio vandens, purvo ar mirgančios šviesos. Tik ilgiau pabuvus ima kutenti šnerves ir gerklę.

"Tai ką, nebus jokių efektų? Jokių šikšnosparnių ar žiurkių? Bent šviesa užgestų", – ekstremalumo pasigedo K.Šiaulys.

"Graužikų čia nėra, periodiškai atliekame dezinfekciją", – paaiškino V.Pukšta. Tačiau nuo benamių apsisaugoti sunkiau. Išlaužę išėjimo angas, prieglobsčio jie ieško tuneliuose, ten prisineša įvairių skudurų ir šiukšlių.

Keliaujant tuneliu tenka perlipti geležinius tiltelius, laiptelius, įveikti nuokalnes. Vietomis slidu, todėl ant grindinio paklotos kopėčios su geležiniais virbais.

Nužingsniavus kelis kilometrus kelią pastojo kelių centimetrų gylio bala – kanalizacijos nuotekos. Teko iš požeminio sukti atgal į dienos šviesą. Ar kolektorius galėtų tapti Justiniškių gyventojų slėptuve karo atveju?

"Niekur neparašyta, kad statinys turi dvigubą paskirtį", – sakė V.Pukšta.


Sukaktį lydės renginiai

25-mečio proga gegužės 26 d. Justiniškėse prasidės literatūrinių vakarų ciklas. Juose dalyvaus Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariai, bus pristatomi jų prozos ir poezijos kūriniai. Renginiai vyks kavinėje "Sandra" ir amfiteatre prie Justiniškių fontano.

Liepą Justiniškėse numatomas roko grupės "Poliarizuoti stiklai" koncertas.


Faktai

Justiniškių teritorijos plotas – 2,98 kv. km.

Gyventojų skaičius – 30 958.

Daugiabučių gyvenamųjų namų skaičius – 289.

Gyvenamojo fondo plotas – 629 591 kv. m.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų skaičius – 13.

Seniūnijai priklausančios gatvės: Taikos, Rygos, Justiniškių, Ežeraičio, Skatulės ir Mozūriškių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų