Kauno biudžetas ir šiemet neišvengs apkarpymų, galvosūkių, kaip atiduoti savivaldybės skolas. Milijonų prireiks ir Panemunės tilto statybai, ir Savanorių prospekto estakadai rekonstruoti, ir kitiems projektams. Tik ar jų atsiras?

Verda diskusijos

Savivaldybėje pradėta skaičiuoti, kiek šiemet pinigų būtų galima surinkti į miesto biudžetą, ir diskutuoja, kaip surinktas lėšas paskirstyti. Suburta politikų ir tarnautojų darbo grupė šią savaitę pradėjo kaupti informaciją apie svarbiausius Kauno poreikius ir išlaidas. Aiškėja, kad biudžetas dar ne kartą bus tampomas it paklodė visas puses.

Savivaldybės tarnautojų duomenimis, svarbiausiems miesto poreikiams reikėtų mažiausiai 60 mln. litų daugiau nei esame pajėgūs surinkti pajamų.

Darbo grupė išklausiusi tarnautojų siūlymus turės pateikti pagrindines gaires Finansų skyriui, kuris iki vasario vidurio paskelbs biudžeto projektą visuomenei. Gyventojai, organizacijos, politikai galės teikti savo pasiūlymus. "Ginčų dar bus daug, – prognozavo Kauno tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.

Vis dėlto bet koks pakoregavimas vienoje srityje turės įtakos kitai. „Pridėję vieniems, turėsime atimti iš kitų, nes biudžeto dydis negali keistis. Nuo praėjusių metų savivaldybėms neleidžiama turėti deficitinių biudžetų, o jų dydį nustato Finansų ministerijos prognozės pagal tikėtiną gyventojų pajamų mokesčių surinkimą“, – aiškino E.Gudišauskienė.

Biudžetą Kauno taryba planuoja tvirtinti vasario 28 d.

Norai didesni nei galimybės

Darbo grupei vadovaujantis meras Andrius Kupčinskas pripažino, kad visiems šių metų poreikiams reikėtų dvejų metų biudžeto. „Norai ir poreikiai visada daug didesni nei biudžeto galimybės, todėl tenka rinktis prioritetus“, – sakė jis.

Mero teigimu, šiemet tikimasi surinkti per 700 mln. litų, o bendras biudžetas su valstybės dotacijomis – apie 800 mln. litų. Pernai jis sudarė 790 mln. litų.

A.Kupčinsko teigimu, šiemet naujų didelių projektų kaip A.Juozapavčiaus prospektas ar Panemunės tilto rekonstrukcija nenumatyta.

„Eilėje laukia Raudondvario plento rekonstrukcija, bet šiemet jos tikrai nepradėsime, nes dar neturime techninio projekto. Bet planuojame estakados Savanorių prospekte rekonstrukciją, kuri atsieis 7 mln. litų. Milijonų reikės ir Milikonių futbolo maniežo statybai, S.Dariaus ir S.Girėno paminklo papėdei, Priskėlimo bažnyčios aplinkai sutvarkyti“, – vardijo meras.

Taip pat savivaldybei reikės rasti ir 10 mln. litų tolesnei Panemunės tilto statybai. Kitus 30 mln. litų planuojamiems šių metų darbams žada skirti Vyriausybė.

Kentės sportas

Greičiausiai ir šiemet kentės sporto reikalai. Pernai sporto renginiams ir miesto sporto klubams buvo numatyta tik 5 mln. litų, šiemet šią sumą siūloma dar labiau apkarpyti iki 3 mln. litų. Tiesa, darbo grupė po diskusijų pasiūlė sumažinti iki 4 mln. litų.

Darbo grupės darbą stebėjęs Kauno tarybos narys Rimantas Mikaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad dar nukentės kultūra bei turizmas.

Ir toliau savivaldybei per vargus teks mokėti per krizę išaugusias skolas viešojo transporto įmonėms ir už mokyklų bei vaikų darželių šildymą. Teks sukrapštyti net 130 mln. litų. „Tai didelė našta biudžetui. Blogiausia, kad šiemet grąžinę praėjusių metų skolas, prikaupiame naujų“, – apgailestavo R.Mikaitis.

Švietimas tradiciškai praryja didžiausia biudžeto dalį – daugiau kaip pusę. Šiemet šiai sričiai teks rasti dar 6 mln. litų. Jų prireikė padidinti švietimo sistemos darbuotojų algas, kai Vyriausybei padidino minimalų atlyginimą.

Darbo grupėje keliamos idėjos sutaupyti naktinių sargų mokyklose sąskaita. Dabar jiems išlaikyti reikia 6 mln. litų per metus. Svarstoma, ar ne pigiau būtų samdyti apsaugos bendrovę.

Partnerių paspęsti spąstai

Miestui gali teikti ir daugiau išlaidų, kurios atsirado be Kauno tarybos žinios. Koalicijos partnerius į spąstus įstūmė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas Kauno administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis. Jo iniciatyva su bendrove „Kamesta“ buvo sudaryta taikos sutartis, kuria savivaldybė įsipareigojo iki šių metų vidurio įmonei sumokėti 15 mln. litų.

Miesto valdžia ne vienus metus bylinėjasi su „Kamesta“ dėl Vytauto Didžiojo tilto transporto mazgo statybos apmokėjimo.

A.Kupčinskas sakė, kad per tokį trumpą laiką sumokėti 15 mln. litų biudžetui būtų pernelyg didelė našta.

„Taikos sutartis yra ginčytina, nes sudaryta be Kauno tarybos žinios. Tai buvo neatsakingas ir netgi žalingas sprendimas, nes visas miestas tapo įkaitu. Jei sumokėtume visą sumą, daug duobių liktų neužtaisytų“, – kalbėjo A.Kupčinskas.