„Tai yra apgaulės būdu suorganizuotas teismo procesas“, – sakė ji.

Anot advokatės, su įstatymu prasilenkta, kai posėdyje, Vilniaus miesto apylinkės teisme, teisėja Lilija Tarčevskaja sprendė dėl kardomųjų priemonių sulaikytam įtariamajam.

Posėdis vyko per nuotolį. Jame advokatė turėjo dalyvauti, tačiau prieš pat posėdį buvo paskirtas kitas – valstybinis advokatas.

„Skambinu tyrėjai ir sakau – kaip yra su tuo posėdžiu, kaip jis vyks ir kada? Tyrėja sako: „Advokate, aš turiu teismo nutartį, kur yra paskirtas suėmimas jūsų ginamajam. Prokuroras mane informavo, kad jūs atsisakėte jį ginti“, – LNK žurnalistams detalizavo A. Ručienė.

„Kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir buvo atsižvelgta – parinktas advokatas pagal jo galimybes dalyvauti teismo posėdyje“, – aiškino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.

Anot advokatės, prieš posėdį kalbėdama su prokuroru Antanu Stepučinsku, ji paprašė pateikti įrodymus, kurių pagrindu prašoma skirti suėmimą. Prokuroras prašė palaukti.

„Aš paskambinau teisėjai ir sakau: „Gerbiama teisėja, kodėl jūs mane nušalinote nuo veiksmo ir liepėte prokurorui surasti advokatą iš paskyrimo?“. Ji pasakė: „Klauskite prokuroro“ ir numetė ragelį“, – pasakojo A. Ručienė.

Ar gali taip vykti teisinėje valstybėje? Generalinė prokuratūra sureagavo – pripažįstama klaida. „Įvyko, deja, žmogiška klaida, nesusikalbėjimas ir tiesiog tokia situacija“, – aiškino Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Atstovė teigė – tokie atvejai – vienetiniai, tačiau priduria – jei bus gautas pareiškimas, bus įvertinta, ar buvo pažeidimų. Vis dėlto, jau dabar prokuratūra pateikia kiek kitokią versiją nei skelbia advokatė.

„Mūsų turimais duomenimis, prokuroras informavo advokatę, kad tam tikrą valandą yra numatytas nuotolinis teismo posėdis, kuriame bus sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas. Advokatė informavo, kad jai trūksta laiko susipažinti su tyrimo medžiaga“, – kalbėjo R. Stundienė.

Informacija apie situaciją pasiekė ir advokatų tarybą. „Jeigu klientas yra pasirinkęs savo gynėją, tai kitas advokatas turi padaryti viską, kad tas gynėjas būtų šalia jo, o ne kitas asmuo“, – aiškino advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

Anot M. Kukaičio, svarbu išsiaiškinti, ar nėra piktnaudžiavimo elementų, ir ar nebuvo pažeista teisė į gynybą. Teismo sprendimas dabar taip pat kelia abejonių.

„Asmuo savo advokatui atskleidžia labai daug detalių. Gynėjas pasirenka tuos argumentus, tą poziciją, tikėdamasis, kad teismas juos ir išgirs. Jei vis dėlto jo gynėjas nedalyvavo, o buvo paskirtas kitas gynėjas, kuris (neaišku – „Kauno diena“), ar spėjo perimti tą pačią gynybos poziciją, tuos pačius argumentus, ir jei jis nesuspėjo ir neišsakė teismui, tai galima galvoti, kad teismas ir neišgirdo“, – teigė M. Kukaitis.

Teismas savo poziciją pateikė raštu: „Sulaikymo terminas ėjo į pabaigą – turėjo baigtis apie 12.50 val. Iki šio laiko turėjo būti išspręstas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar neskyrimo klausimas. Todėl 11 val. buvo paskirtas posėdis. Teisėjos teigimu, prokuroras informavo, kad advokatė A. Ručienė nurodytu metu teismo posėdyje dalyvauti negalės, todėl jis kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato parinkimo. Teisėjos pateiktais duomenimis, įtariamasis teismo posėdžio metu neišreiškė jokių prieštaravimų dėl gynybos“, – rašoma atsakyme.

„Teisėja informavo, kad posėdyje negali dalyvauti jo advokatė, manęs neinformavusi nei apie posėdžio laiką, nei apie vietą, neatsiuntusi prisijungimų per „Zoom“ programą. Pasakė: „Tau bus paskirtas advokatas tiesiog iš paskyrimo“. Žmogus buvo apgautas“, – įsitikinusi A. Ručienė.

Minėtas asmuo – Klaipėdos verslininkas, įtariamas dėl narkotikų. Nusikaltimai gali būti nusidriekę iki Švedijos. Teisingumo ministerija pakomentuoti situaciją atsisakė.