Lietuvos apeliacinio teismo prašoma balandžio 15 dienos nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti išteisinamąją nuosprendžio dalį ir kaltinamuosius nuteisti.

Skundą pateikęs prokuroras siūlo R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą.  A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir šališkai išnagrinėjo bylą.

Skunde pažymima, kad teismas atsisakė prie bylos prijungti prokuroro prašymus pakeisti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir taip suvaržė prokuroro galimybes tinkamai vykdyti savo funkcijas bei išreiškė išankstinį nusistatymą dėl prokuroro pozicijos ir bylos baigties.

Prokuroras taip pat prašo būti informuotas apie galimai melagingus liudytojų parodymus, kurių, kaip teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismas nevertino.

Anot prokuratūros, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą išėjo iš kaltinimo ribų, pilnai neištyrė pagrindinių byloje esančių įrodymų, visapusiškai nepatikrino bylai svarbių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas.

„Valstybiniam kaltintojui pasiūlius visa apimtimi ištirti bylos įrodymus, atsisakė išklausyti ir neišklausė byloje esančių pagrindinių garso įrašų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nuosprendį motyvavo remdamasis informacija, kurios nėra baudžiamojoje byloje“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Prokuroras taip pat prašo būti informuotas apie galimai melagingus liudytojų parodymus, kurių, kaip teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismas nevertino.

Bylos duomenimis, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, kuriam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną nusprendė, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su R. P.(Paksu) metu G. V.(Vainauskas) pasiūlydamas, pažadėdamas ar susitardamas duoti didelės vertės kyšį, siekė, kad R. P. paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei šio skyriaus tarnautojus, o R. P. su tokiu G. V. pasiūlymu sutiko“, – teigiama teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnaitės – Tamošiūnaitės ir Dariaus Prankos priimtoje nutartyje.

Taip pat teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su G. Vainausku metu A. J. Zabulis pasiūlydamas ir susitardamas duoti didelės vertės kyšį siekė, kad G. Vainauskas paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o G. Vainauskas su tokiu A. J. Zabulio pasiūlymu sutiko.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, buvo pradėtas 2016 metais. Baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2017 metų rugsėjį.