Teismas 1987 metais gimusį Janą Jakštą pripažino kaltu dėl svetimo turto sugadinimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bei skyrė jam metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Nuteistasis įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
J. Jakštas taip pat turės atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei Valstybinei ligonių kasai už dviratininko gydymą priteistas išlaidas.
Šis Vilniaus regiono apylinkės teismo gegužės 12-osios nuosprendis yra įsiteisėjęs.
Kaip konstatavo teismas, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įrodo, kad konfliktą ir jo pasekmes lėmė nuteistojo neapykanta nukentėjusiajam kaip visuomenės, rodančios paramą Ukrainai kovoje prieš Rusijos agresiją, atstovui.
Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė siekdamas išreikšti neapykantą Ukrainą palaikančių asmenų grupei dėl jos įsitikinimų ir pažiūrų.
Bylos duomenimis, 2025 metų kovo 27-osios pavakarę J. Jakšta, automobiliu Širvintų rajone privažiavęs prie nukentėjusiojo, kuris ta pačia kryptimi mynė dviratį, reikalavo jo nusiimti marškinėlius su Ukrainos simbolika.
Nukentėjusiajam nesutikus, jį apvažiavęs nuteistasis tyčia staiga pasuko automobilį link kelkraščio, taip užblokuodamas kelią dviratininkui, kuris staiga stabdydamas griuvo ant kelkraščio. Dėl to asmuo patyrė sužalojimus, buvo apgadintas jo dviratis.
Dviratininkui atsistojus, J. Jakšta pribėgo prie nukentėjusiojo, vėl reikalavo jo nusivilkti marškinėlius, griebęs pats siekė juos nuvilkti, o nukentėjusiajam mobiliuoju telefonu bandant išsikviesti pagalbą, jį numušė ant asfalto, taip sugadindamas.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apylinkės prokuroras Edvinas Navickas, tyrimą atliko Vilniaus apskrities policijos pareigūnai.