Grandiozinis teismo procesas

– Minėjote, kad byloje yra net 80 liudytojų, kodėl tiek daug?

– Toks prokuroro pageidavimas. Yra daugybė liudytojų, kurie visai nereikšmingi ir visai nereikalingi. Bet jų veikiausiai tiek daug, kad būtų parodyta, jog tai labai didelė politinė byla. Buvo pakviesti liudyti faktiškai visi praėjusios kadencijos Seimo nariai liberalai. Na, jie ateina į teismą, pasako, kad nieko nematė, nieko nežino, niekas jiems jokio spaudimo, kaip balsuoti, nedarė ir taip toliau. Tačiau garsių pavardžių yra labai daug. Ir pats prokuroras neslepia, kad tai politinė byla. Be to, tai nėra tik mano vieno byla, yra teisiami dar keturi asmenys, taip pat dvi partijos. Kitaip tariant, į vieną laivą susodinta labai daug žmonių.

– Ilgokai trunka, juk viskas prasidėjo prieš pusketvirtų metų?

– Viskas prasidėjo 2016 m. gegužės 12 d. Prasidėjo kratomis mano namuose Vilniuje. Ir tęsiasi jau ketvirtus metus. Dvejus metus vyko ikiteisminis tyrimas, dabar jau antrus metus trunka teismo procesas. Labai norėčiau tikėti, kad kitais metais bent jau Vilniaus apygardos teisme, pirmosios instancijos teisme, sprendimas bus priimtas, bet nesu tikras, kad jis bus galutinis, nes tokioje byloje, manau, kažkuri pusė sprendimu tikrai nebus patenkinta ir turbūt jį skųs. Tai užprogramuota pagal visą mūsų teismų sistemą. Todėl turbūt kitais metais to "išrišimo" nebus. Nagrinėjimas gali nusikelti į aukštesnės instancijos teismus. Manyčiau, kad viskas gali baigtis 2021–2022 metais. Bet tikrai negalėčiau pasakyti, kad kažkas yra vilkinama, tiesiog byla yra labai didelės apimties.

Šita byla, kaip koks iškarpytas filmas, jame nėra vientiso ir pilno vaizdo.

– Tai kas vis dėlto įvyko 2016-ųjų gegužės 12 dieną?

– Tą dieną man, kaip žmogui ir kaip politikui, įvyko katastrofa. Emocine prasme man tai buvo labai didelis smūgis, bet aš to niekada nesišalinau ir dabar kartoju, kad pripažįstu savo klaidas. Ir tikrai labai nuoširdžiai išgyvenu dėl tų klaidų ir dar kartą noriu atsiprašyti eilinių liberalų, kurie tikėjo partija. Jie yra nepelnytai kaltinami, ypač regionuose, kurie niekaip nesusiję su šia situacija. Labai išgyvenu ir dėl rinkėjų, kurie buvo pavesti. Dabar suprantu, kad negalėjau taip neatsakingai elgtis. Negalėjau tokiu būdu imti paskolos. Užimdamas tokias pareigas tada privalėjau viską daryti pagal įstatymus, turėjau įforminti paskolą pas notarą. To nepadariau ir dėl to labai gailiuosi.

Kaltinimuose trūksta logikos?

– 20 metų nuosekliai ėjote profesionalios politinės karjeros keliu – nuo studijų, jaunųjų liberalų, miesto tarybos, paskui – iki jauniausio Seimo nario, iki ministro, partijos vadovo, ir staiga – griūtis. Kokios tos gegužės 12-osios politinės pasekmės?

– Kalbant apie politines pasekmes, po tos dienos buvo perbraižytas Lietuvos politinis žemėlapis. Jei ne tie kaltinimai, iškelti man ir mano kolegoms, taip pat partijai, manau, kad 2016 metų Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis būtų buvusi viena politinių jėgų, gavusi daugiausiai balsų. Šiandien turėtume ir kitą Vyriausybę, ir kitą Seimo politinę daugumą. Tai atvėrė galimybes į valdžią ateiti "valstiečiams" ir, aišku, atvėrė galimybes daugiau rinkėjų balsų pritraukti konservatoriams.

– Ne kartą akcentavote, kad byla politinė, kodėl?

– Nors pagal Konstituciją ir visus galiojančius įstatymus teismai yra atskirti nuo politikos, bet mes gyvename tokioje valstybėje, kurioje politika ir teismai, ypač tokiose bylose, kurios susijusios su teisiamais buvusiais politikais arba politinėmis partijomis, yra labai susipynę. Ir šiuo atveju, tai nėra teisinės valstybės požymis, nes natūralu, kad teismai jaučia tam tikrą spaudimą tiek iš visuomenės, tiek iš politikų. Neretai kai kurie politikai komentuoja tai, ką galbūt ne visai žino, neįvertindami, kad jų vieši komentarai, išsakytos kategoriškos nuomonės, pažeidžia teisę į objektyvų teismo sprendimą ir stato teismus į nepatogią padėtį.

– Tą patį įžvelgiate ir šioje byloje?

– Tikrai taip. Dar nebuvo prasidėjęs teismas, kai politikai, net aukščiausio rango – premjeras ir tuometė prezidentė, taip pat Seimo nariai – skelbė teisinius verdiktus, kad kažkas bus nuteistas, kažkas bus nenuteistas. Kėlė įvairias sąmokslo teorijas. Normalioje teisinėje valstybėje to neturėtų būti, nes teisingumą Lietuvoje vis dėlto vykdo teismas. Bet šiuo atveju Lietuvoje demokratija dar jauna ir ne visada sugebame tą pusiausvyrą ir balansą išlaikyti. Žvelgiant į tuos metus, norom nenorom susidaro įspūdis, kad ši byla turi politinį pamušalą. Tokios mintys kyla, įvertinus, kokie kaltinimai pateikiami. Aiškiai matyti, kad byloje kai kas yra išimta, kai kas palikta. Kodėl kažkurie konservatoriai, kurie tuo metu taip pat užėmė tam tikras pareigas, lygiai taip pat bendravo su koncernu "MG Baltic", gavo iš koncerno paramą, kodėl jie šiandien irgi nesėdi teisiamųjų suole? Man sunkiai suvokiama, kuo Gintaras Steponavičius šios bylos kontekste skiriasi nuo Manto Adomėno? Jis lygiai taip pat dažnai susitikinėjo su koncerno žmonėmis, jo įstaigos gavo kažkokią paramą, jau nekalbu apie kitus konservatorius, ir tą patį Lauryną Kasčiūną, ir Gabrielių Landsbergį, kurie gaudavo dovanas Kalėdoms, ką prisipažino. Todėl šita byla, kaip koks iškarpytas filmas, jame nėra vientiso ir pilno vaizdo. Pagaliau reikia įvertinti tuos kaltinimus, už ką neva buvo mokamas tas esą politinis kyšis. Pirmiausia J.Basanavičiaus paminklo klausimas, o tai yra visiškas nesusipratimas. Kalbant apie kaltinimus dėl Vilniaus–Utenos kelio ar Greitųjų kreditų įstatymus, tai liberalai, kurių prašė balsuoti, nė už vieną jų nebalsavo. Netgi Greitųjų kreditų įstatymas nebuvo priimtas toks, kokio norėjo "MG Baltic" arba Vilniaus–Utenos kelias iki šiol nenutiestas. Tai klausimas, už ką tada reikėjo mokėti kažkokį atlygį, jei to, ko jie prašė, niekas nepadarė? Prokuroro kaltinimuose trūksta logikos.

Kas trynė prezidentės laiškus?

– O koks buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmuo šioje istorijoje, nes ji irgi buvo ne kartą paminėta?

– Manyčiau, kad neturėtų byloje būti šventųjų. Tačiau, kodėl tada prezidentės laiškai rašyti man arba mano laiškai prezidentei, kadangi tai susiję su tam tikrais bylos momentais, kodėl jų nebėra bylos medžiagoje? Jie staiga dingo, išimti, nors tie laiškai tikrai egzistavo. Kratos metu buvo paimtas mano kompiuteris, bet kai jis man buvo grąžintas visi tie laiškai buvo ištrinti. Tokie dalykai nežinau, ar prideda solidumo visai mūsų teisėsaugos sistemai, kuri vykdė visą šį tyrimą. Neturiu jokio siekio nuteisti prezidentę, bet manau, reikėtų įvertinti visus šios istorijos dalyvius. Vis dėlto prezidentė turėtų garsiai pripažinti, kad buvo tie laiškai, buvo susirašinėjimas ir ne tik su manimi, ji susirašinėjo su visais pagrindiniais politiniais veikėjais tuo metu. Kodėl visa tai reikia slėpti? Iš tų laiškų galima buvo susidaryti įspūdį, kad buvau artimas žmogus prezidentei, tačiau galiu drąsiai teigti, jog vienintelis artimiausias žmogus jai buvo profesorius Vytautas Landsbergis. Svarbesniais politiniais klausimais ar kažkokiais politiniais taktiniais ėjimais prezidentė turėjo labai glaudų ryšį su šiuo žmogumi ir su konservatorių partija.

Klausimai: E.Masiulis stebisi, kad iš bylos medžiagos buvo išimtas jo susirašinėjimas prezidente D.Grybauskaite, nes, jo teigimu, tai yra tiesiogiai susiję su byla. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

– Tai kas, jūsų manymu, yra tas pagrindinis "lėlininkas", manipuliuojantis situacija?

– Esu racionalus žmogus ir mėgstu viską vertinti racionaliai. Bet dabar, kai jau atsiskleidė visa bylos medžiaga, akivaizdu, kad reikia žiūrėti, kas iš to turėjo didžiausią politinę naudą visoje šioje istorijoje. O didžiausią politinę naudą, mano supratimu, turėjo tiek dabartinis premjeras Saulius Skvernelis su "valstiečiais", tiek konservatoriai, kurie stipriai užsiaugino savo parlamentinę frakciją 2016 metų Seimo rinkimuose.

– Jie tik pasinaudojo susidariusia situacija?

– Galbūt pasinaudojo. Tikrai nieko nesiimu kaltinti. Norint kaltinti, reikia turėti faktus. Kalbu apie patį bylos objektyvumą. Įstatymai turi būti taikomi visiems vienodai. Remiantis ta logika, pagal kurią formuojami kaltinimai, tai tų kaltinimų turi sulaukti ir kai kurie kiti partijų atstovai. Tik kažkodėl šiuo atveju buvo išskirtas Liberalų sąjūdis. Tačiau noriu pabrėžti, kad visos partijos susiduria su tam tikru spaudimu, kalbu ir apie tam tikras verslo grupes, siekiančias galbūt daugiau valstybinių užsakymu. Todėl spaudimas neišvengiamas. Ir čia labai svarbu, ar politikai sugeba atsilaikyti tam spaudimui.

Slaptų pažymų laikmetis

– Grįžtant prie "lėlininko", fizinio ar juridinio asmens, galbūt manipuliuojančio politikais, gal vis dėlto vyko kova ne dėl valdžios, o dėl labai didelių pinigų? Gal jūs kam neįtikote, būdamas susisiekimo ministru?

– Nebuvau pasroviui plaukiantis politikas, buvau aktyvus ministras ir tas mano aktyvumas pasireiškė tuo, kad matydavau, kur yra susiformavusios grupuotės, tam tikras ilgalaikis "paveldas", mačiau, kad valstybinės institucijos dubliuoja viena kitos darbą, bet vis tiek veikia atskirai, stengiausi tai pakeisti. Manau, įsigijau tam tikrų priešų. Ir jei ne ta gegužės 12-oji, esu tikras, man būtų kirtę kur nors kitur. Vis dėlto manau, kad tai buvo susiję su artėjančiais Seimo rinkimais. Akivaizdu, kad kylantys liberalai pagal reitingus buvo pirmi, likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, buvo labai nepatogūs ir tuomečiams socialdemokratams, kurie buvo valdžioje, ir konservatoriams, kurie pakeitė lyderį, bet jiems vis nesisekė pakilti reitingų lentelėje. Tos politinės jėgos buvo suinteresuotos liberalus patraukti į šoną. Šiuo atveju buvo pasinaudota mano klaidomis, ir tai įvyko.

– Valstybės saugumo departamento (VSD) Seimui pateiktoje pažymoje minėtos Liberalų sąjūdžio įkūrimo aplinkybės, esą tam įtakos turėjo "MG Baltic" vadovai, kaip galėtume tai pakomentuoti?

– Buvo tokia kalba, kad Liberalų sąjūdis gimė iš koncerno, kaip kažkokia "MG Baltic" aptarnaujanti partija. Galiu patvirtinti, kad faktai sako visai ką kita. Tuo laiku, kai dar oficialiai buvo galima remti politines partijas, ką liudija ir viešos deklaracijos Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje, ten labai akivaizdžiai matyti, kad didžiausią koncerno paramą gaudavo TS/LKD, o ne Liberalų sąjūdis. Tad jei jie kūrė savo dukterinę partiją, kodėl tada jos nefinansavo, kaip turėtų finansuoti?

– Kalbant apie šią bylą, iš VSD pažymų matoma, kad kai kurie žmonės buvo sekami ir apie juos buvo renkama informacija nuo 2005–2006 metų, kaip jūs tai vertinate?

– Klausimas, kokioje valstybėje mes gyvename, jei žmogus yra sekamas keliolika metų? Tokių pažymų teisinėje valstybėje iš viso neturėtų būti, arba turėtų būti teismo sprendimai leisti jo klausytis ir sekti, bet šito nėra. Ir čia mes susiduriame su fundamentalios žmogaus teisės į privatumą pažeidimu.

2016 metų Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis būtų buvusi viena politinių jėgų, gavusi daugiausiai balsų. Šiandien turėtume ir kitą Vyriausybę, ir kitą Seimo politinę daugumą.

– Įvairios slaptos pažymos, regis, visai neseniai dar buvo labai populiarios. Kada ši praktika įsigalėjo?

– Lyginant D.Grybauskaitės valdymo laiką su prieš tai prezidentavusio ekscelencijos V.Adamkaus laikotarpiu, matau labai didelį skirtumą, nes prie abiejų prezidentų teko užimti tam tikras politines pareigas. Jeigu V.Adamkus bandė į Lietuvą atnešti vakarietiškomis vertybėmis grįstą demokratiją, jis niekada nesikišo į teisėsaugos darbą, tai su prezidentės D.Grybauskaitės atėjimu į valdžią prasidėjo labai neigiamas etapas. Nenuvertinu prezidentės nuopelnų Lietuvai, bet kalbant apie vidaus politiką, manau, gyvenimas, remiantis tarnybų surašytomis pažymomis, paklaidino ir pačią prezidentę. Manau, teisėsauga labai greitai suprato, kad galima puikiai manipuliuoti tomis pažymomis, kur galima prirašyti, ko buvo ir ko nebuvo. Ir tai nedavė teigiamų dalykų valstybei, netgi priešingai, sukiršino visą politinę bendruomenę, įnešė didelį nepasitikėjimą vieni kitais, įnešė daug intrigų į aukščiausią politinę virtuvę. Tai tikrai neprisidėjo prie Lietuvos politinės kultūros augimo. Pagaliau, ne pažymos turi valdyti valstybę, o tie žmonės, kurie yra išrenkami. To palinkėti norėčiau ir naujajam Prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris vieną tokį "egzaminą" jau išlaikė. Kai tik jį išrinko, buvo atnešta pažyma dėl vieno jo asmeninio gydytojo. Ir tada Prezidentas pasakė, kad jis pats renkasi gydytojus, nepaisant to, kokios pažymos apie juos būtų rašomos. Tai byloja, kad teisėsauga nebus Prezidento įrankiu, sprendžiant politines problemas.

Terminalo projekto mįslės

– Viena didžiausių mįslių tebėra itin brangaus valstybei Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsiradimas. Jums pačiam teko aktyviai dalyvauti šiame projekte?

– Taip, dabar jau galiu atskleisti tas užuolaidas. Kai šis projektas vyko, buvo sudaryta aukščiausio lygio vyriausybinė darbo komisija, atsakinga už SGD terminalo statybą. Pats buvau tos komisijos pirmininko, tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus, pavaduotoju, kitas pavaduotojas – tuometis energetikos ministras Arvydas Sekmokas. O Rokas Masiulis tuo metu buvo "Klaipėdos naftos" vadovas, kuris ir pristatinėdavo klausimus toje komisijoje. Komisijos darbas – tvirtinti esminius dalykus, organizuojant terminalo statybą, laivo pastatymą. Pamenu tikrai ne vieną posėdį, kurio metu iš anksto darbotvarkėje nebūdavo paskelbiama tam tikrų klausimų, ir komisijos nariai prarasdavo galimybę pasiruošti tokio klausimo svarstymui. Ir kai kalbėjome apie esminius dalykus – kokiomis sąlygomis pirkti laivą-saugyklą, kas turėtų statyti tą laivą, per kiek laiko tas laivas bus išpirktas, kaip veiks tas kompensavimo mechanizmas, surenkant pinigus, visi tie klausimai būdavo paduodami raudoname segtuve be jokio išankstinio pristatymo. Atėję į posėdį staiga gaudavome tuos dokumentus, kurių net nespėdavome perskaityti. Ir yra tekę ne kartą tokias pastabas išsakyti. Tai sukeldavo ir energetikos ministro, ir premjero pyktį, kodėl mes čia tai kvestionuojame, gal mes čia esame kažkokie Rusijos draugai? Viskas buvo užmauta ant primityvaus kurpalio. Jei tik kas turėdavo kokių abejonių dėl ekonominių šio projekto rodiklių, kad tai ne visai racionalu, dažniausiai būdavo apšaukiami slaptais rusų agentais. Kitaip tariant, prisidengiant pačiais gražiausiais tikslais ir motyvais, kad būtų užtikrinta Lietuvos energetinė nepriklausomybė, ne visada buvo siūlomi patys racionaliausi ekonominiai sprendimai.

– Ar prezidentė D.Grybauskaitė žinojo jūsų minimų raudonų segtuvų turinį?

– Manau, kad nuo jos stalo tie segtuvai ir keliaudavo į mūsų komisiją. Kitaip tariant, tie visi projektai pradžioje būdavo derinami su prezidente. Prezidentei pritarus, komisijoje tie žmonės, kurie turėjo prezidentės pritarimą tam tikrais klausimais, jautėsi tvirtai, elgėsi drąsiai ir energingai. Aišku, pastatę tą laivą-saugyklą, teoriškai sukūrėme alternatyvų kelią, kaip atsivežti dujas į Lietuvą, nes iki tol buvome priklausomi tik nuo vamzdžio iš Rusijos ir "Gazprom". Kas yra dabar? Tos pačios rusiškos dujos jau atgabenamos ir į tą mūsų laivą. Tik terminalas yra pustuštis, o jo nuoma kainuoja labai labai brangiai.

– Juk buvo siūloma statyti kur kas mažesnį terminalą ir ne valstybės, o privataus verslo lėšomis?

– Šviesios atminties Bronislovas Lubys turėjo šią mintį. Labai gerai pamenu, kai plaukėme Kuršių mariomis laivu kartus su prezidente D.Grybauskaite ir B.Lubiu, tada buvau susisiekimo ministras. Praplaukdami pro vieną B.Lubio valdomą terminalą, jis parodė prezidentei ranka ir pasakė, kad štai čia planuoja statyti SGD. Tada jau buvo aiškus signalas iš aukščiausių valstybės vadovų, kad B.Lubys nesvajotų apie jokį privatų terminalą, nes terminalas bus valstybinis. Ir šiandieną turime, ką turime. Dabar turime laivą, bet jo išlaikymą turi dengti tam pačiam B.Lubiui priklausiusi įmonė, kuri šiuo metu sunkiai verčiasi.

Tarp žemės ir dangaus

– Kitais metais – Seimo rinkimai. Kaip prognozuojate tolesnę šios bylos eigą, ar ji galės turėti įtakos tų pačių liberalų reitingams, juk vėl jų populiarumas visuomenėje gana aukštas?

– Tai priklausys nuo teismo sprendimo. Nes šioje byloje yra kaltinami penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis ir Darbo partija, taip pat koncernas "MG Baltic". Ir jeigu teismo sprendimas bus paskelbtas iki Seimo rinkimų, jis, be jokios abejonės, turės įtakos rinkimų rezultatams arba bent jau visuomenės vertinimams. Jei tas sprendimas bus palankus Liberalų sąjūdžiui, įtaka bus teigiama, jei nepalankus – atvirkščiai. Kita vertus, manau, kad žmonės jau yra susidarę tam tikras išankstines nuostatas ir nuomones net ir be teismo sprendimo. Kažkas jau yra nuteisę, kai kurie kaip tik priešingai galvoja. Nereikia pamiršti, kad Lietuvoje yra buvę nemažai atveju, kai ir teisiamos partijos rinkimuose pasiekia gana aukštus rezultatus. Prisiminkime Darbo partijos istoriją, partijos "Tvarka ir teisingumas" atvejį ir tų pačių liberalų situaciją, kai jie 2016 metais į Seimo rinkimus ėjo su įtarimų šleifu ir pasirodė gerai. Klausimas tik, kiek Lietuvoje teismo sprendimai nulemia žmonių apsisprendimą, už ką balsuoti rinkimuose.

– Tačiau būna, kai teisiamieji išteisinami, tačiau vis tiek jų reputacija lieka sutepta?

– Be abejo, pradžioje išpučiamas didelis burbulas – kratos, policijos pareiškimai ir taip toliau, o po to praeina 5–6 metai, ir staiga teisiamieji yra išteisinami. O visuomenė juos jau yra nuteisusi. Šiuo atveju tas išteisinimas tampa individualiai svarbus turbūt tik pačiam išteisintajam, bet tai netampa visuomenės požiūrio lūžiu į juos. Mano atveju, manau, svarbu įrodyti, kad nesu kaltas tuo, kuo esu kaltinamas. Aš nesu vagis, nesu kyšininkas ir tą įrodinėju dabar šitame teisme.

– Sprendžiant iš visuomenės nuostatos šios bylos atžvilgiu, jums turbūt atnaujinti politiko karjeros nebėra galimybių?

– Nebūčiau toks kategoriškas. Tačiau šiandien, akivaizdu, apie tai negalvoju. Mano šiandienos prioritetas yra labai aiškus – įrodyti savo nekaltumą teismo proceso metu teisinėmis priemonėmis. O kaip bus ateityje, pamatysime. Vis tiek nesu atsiribojęs nuo politikos. Man, kaip eiliniam piliečiui rūpi, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta gimtajame mieste. Man rūpi tie politiniai procesai. Galiausiai, juk esu baigęs politikos mokslų studijas. Todėl negaliu atsiriboti nuo to, kas man yra įdomu. Tačiau, ar galėčiau kokia nors forma grįžti į aktyvią politiką, šio klausimo šiandien sau net nekeliu, nes šiandieninėje situacijoje tai yra sunkiai įmanoma ir sunkiai tikėtinas dalykas. Nors gyvenimas dažnai būna nenuspėjamas, ir sakyti, kad politinėje veikloje dedu tašką, negalėčiau. Daug kas priklausys nuo teismo sprendimo.

– Tai ir toliau likote ištikimas liberalioms pažiūroms?

– Iš manęs mano pažiūrų niekas neatėmė. Ir toliau esu liberalių pažiūrų žmogus, tikiu liberalų idėjomis, laisva mintimi. Ir manau, kad liberalams prie šiandieninės valdžios vykdomos politikos yra labai dėkinga erdvė veikti, atstovauti savo rinkėjams, jų idėjoms, pagaliau ginti savo rinkėjų privatumą, jų galimybes gyventi savo galva.

– Kaip vertinate pasikeitimus Liberalų sąjūdžio vadovybėje?

– Labai sveikinu tuos pasikeitimus. Viktorija Čmilytė-Nielsen – naujos kartos politikė, ji nėra susijusi su partijos praeitimi. Ir tai teikia vilčių, kad partijoje atsiras naujas požiūris, nauji žmonės, nauji veidai, kurie nebus tapatinami su partijos praeitimi.

– Kai gyvenimas taip apsivertė, kur dabar gyvenate, kuo verčiatės?

– Grįžau į savo gimtąjį miestą, gyvenu Klaipėdoje. Bet kadangi vyksta teismas, tenka dažnai važinėti į Vilnių. Turiu įkūręs įmonę, rašau tekstus klientams, kurie publikuojami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Labai laukiu, kad greičiau pasibaigtų byla, nes dabar gyvenu tarp žemės ir dangaus.