V. Milovas interviu BNS sakė, kad Rusijoje pateikiama mažai informacijos apie incidentą, kai iš Rusijos į Europą nutiestame naftotiekyje „Družba“ užteršta 5 mln. tonų naftos.

„Pirmiausia niekas nieko nesupranta, kas įvyko. Yra oficiali „Transneft“ ir Rusijos teisėsaugos versija, neva ta nedidelė kompanija Samaroje, kuriai jis vadovavo, užteršė 5 mln. tonų naftos naftotiekyje „Družba“, bet mechanizmas, kaip tai įvyko, neaiškinamas“, – BNS penktadienį sakė V. Milovas.

„Yra tik trumpi šykštūs pranešimai, kad jie norėjo paslėpti naftos grobstymą ir užterštą naftą įpumpavo į sistemą“, – pridūrė jis.

Pasak jo, įmonė „Samaratransneft terminal“, kuriai vadovavo R. Ružečko, yra mažas  surinkimo centras, arba kolektorius, priimantis naftą iš nedidelių telkinių ir po to perduodantis į naftotiekį.

„Nesuprantama, kaip tai įmanoma techniškai, kur esmė tos operacijos, iš kur atsirado ta užteršta nafta, kiek jos buvo. Nes jie užteršė labai didelį kiekį naftos - 5 mln. tonų, o tokia nedidelė kompanija negalėjo to padaryti“, – aiškino Rusijos ekspertas.

Jo teigimu, net Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ atstovai abejoja versija, apie kurią  dviem eilutėm pranešė Rusijos naftotiekių operatorė „Transneft“ ir Rusijos teisėsauga.

„Jie neaiškina technologijos šio reikalo, nes tai neatrodo realu. Čia mažai kas realiai tiki šia versija. Greičiausiai tuos žmones padarė atpirkimo ožiais. Kažkas už to stovi. Tai turbūt pirmas kartas mano karjeroje, kai nesuprantu, kas ten įvyko“, – BNS kalbėjo V. Milovas.

Jis teigė galintis daryti prielaidą, kad galbūt R. Ružečko įmonė galėjo įpumpuoti kelias dešimtis tūkstančių tonų užterštos naftos, nes norint užterši 5 mln. tonų naftos, turėjo būti labai didelė chloridų koncentracija.

Rusijos energetikos ekspertui atrodo keista, kad R. Ružečko Lietuvoje paprašė politinio prieglobsčio.

„Nesuprantu, nes jis niekada neužsiėmė jokia politine veikla ir nėra persekiojamas už tą veiklą“, – teigė jis.

V. Milovas teigė neabejojantis, kad „Transneft“ ir „Rosneft“ turi visą informaciją, kas būtent ten įvyko naftotiekyje, tačiau ją slepia, ir tai kelia daug klausimų.

„Jos patyrė didelių nuostolių, dešimtis milijonų dolerių, ir tokioje situacijoje jos neturi taip elgtis. Jos turėtų pateikti smulkią ataskaitą, kas dėl to kaltas ir pareikalauti kompensacijos. Iš čia gimsta įvairios versijos, pavyzdžiui, kad tai neva sabotažas prieš Baltarusiją“, – kalbėjo Rusijos ekspertas.

Lietuvos teisėsauga šią savaitę pagal Interpolo orderį sulaikė R. Ružečko. Vilniaus apylinkės teismas ketvirtadienį leido jį suimti trims mėnesiams. Anot teismo atstovės, įtariamasis Lietuvoje paprašė politinio prieglobsčio.

Rusijos naftotiekis „Družba“ buvo sustabdytas balandžio 19-ąją, jame nustačius didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos.

Reaguojant į tai nutrauktas užterštos naftos tiekimas mažiausiai į šešias Europos šalis.

Apie politinio prieglobsčio prašymą penktadienį pirmoji pranešė „Reuters“ naujienų agentūra.