Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad vienintelis gaisro sukėlimu įtariamas asmuo per jį žuvo, todėl tolesnis baudžiamasis procesas negali būti tęsiamas.

Ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu buvo pradėtas sausio 2 dieną, kai sostinės Viršuliškių gatvėje esančio daugiabučio viename bute kilo gaisras ir sprogimas, po kurio užsiliepsnojo ir šalia esantys dar penki butai.

Įvykio metu žuvo vyras, gimęs 1949 metais, ir berniukas, gimęs 2016 metais.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, gaisrą ir iš karto po jo sekusį sprogimą daugiabutyje sukėlė viename bute gyvenęs ir gaisro metu žuvęs vyras, gimęs 1949 metais.

Po įvykusio sprogimo užsiliepsnojo jo bute buvusios degios medžiagos – benzinas bei dyzelinas. Liepsna greitai išplito į kitus šalia esančius butus.

Per sprogimą deformuotos daugiabučio namo sienos, butų pertvaros bei perdangos.

Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų pagrįsti prielaidą, jog gaisras kilo dėl nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių – daugiabutyje įrengtos dujų sistemos ar bute buvusių elektros prietaisų gedimo ar pan., nebuvo gauta, todėl įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu.

Anot prokuratūros, išanalizavus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą – liudytojų parodymus, įvykio vietos, daiktų, kitų objektų apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, ekspertų išvadas – darytina išvada, kad gaisrą bute daugiabučiame name Viršuliškių gatvėje, Vilniuje, sukėlė buto savininko ir vienintelio jo gyventojo veiksmai.

„Tai sąlygojo paties buto savininko žūtį, su įtariamojo butu besiribojančios sienos po sprogimo prispausto mažamečio berniuko mirtį bei visuotinai pavojingu būdu sugadintą svetimą turtą“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Tai sąlygojo paties buto savininko žūtį, su įtariamojo butu besiribojančios sienos po sprogimo prispausto mažamečio berniuko mirtį.

Tyrimo duomenimis, pavojingus ir nusikalstamus buto savininko veiksmus sąlygojo jo psichikos būklė – lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paūmėjo po žmonos mirties.

Nustačius, kad buto savininko mirtis nekilo dėl kitų asmenų tyčinio poveikio, o buvo sąlygota paties žuvusiojo veiksmų, ikiteisminis tyrimas jo mirties priežasčiai nustatyti nutrauktas konstatavus, kad vyro atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiais byloje pripažinti 45 asmenys.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.