Bylos duomenimis, su kliente sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl ūkinio pastato įteisinimo, advokatas šių paslaugų nesuteikė.

Piktnaudžiaudamas savo, kaip advokato, tarnybine padėtimi ir siekdamas suklaidinti klientę dėl tariamai suteiktų teisinių paslaugų bei gauti turtinės naudos, jis klastojo valstybės įmonių dokumentus ir juos pateikdavo klientei.

Netikruose dokumentuose nurodęs melagingus duomenis ir klientei sudaręs įspūdį, kad sutartyje numatytos teisinės paslaugos yra suteiktos, V. Kirpičnikovas apgaule įgijo svetimą turtą – didesnį nei 6 tūkst. eurų mokestį už tariamai suteiktas teisines paslaugas.

Anot teismo, tokiais savo veiksmais V. Kirpičnikovas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeidė advokato priesaiką, Advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas.

Teismas nustatė, kad V. Kirpičnikovas atliko advokatui draudžiamus veiksmus, kurie nesuderinami su teisėtumu, sąžiningumu, pareigingumu, lojalumu klientui, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis. Jis sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei ir juridiniam asmeniui ‒ Lietuvos advokatūrai bei didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai klientei.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad klientei padarytą turtinę ir neturtinę žalą advokatas atlygino.

Nuo vasario 1 dienos V. Kirpičnikovas buvo laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Teismo sprendimu, jam skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbą atėmimas trejiems metams.

Šis teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.