Konstitucinis Teismas pranešė konstatavęs, jog pareiškėjas prašė ištirti, ar Konstitucijai ir įstatymui neprieštarauja teisės aktai, kuriais reguliuojami kiti teisiniai santykiai nei nagrinėjamieji baudžiamojoje byloje.

„Baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas pareiškėjo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje spręstinas nepriklausomai nuo to, ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas galėjo nustatyti konkrečius pareiškėjo nurodytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus – įpareigojimą dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones ir ar toks teisinis reguliavimas atitiko Konstituciją“, – antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Pasak jo, baudžiamosios bylos baigtis, t. y. tai, ar kaltinamajam taikytina baudžiamoji atsakomybė už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nepriklauso nuo to, ar pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ar nebūtų.

Konstitucinio Teismo sprendimas netirti teisės aktų yra neskundžiamas.

Baudžiamojoje byloje Darius Varnas kaltinamas 2021 metų spalį Karoliniškių rajone, L. Asanavičiūtės gatvėje, sunkiai sužalojęs apsaugininką.

Konfliktas dėl nedėvimos veido kaukės kilo tarp apsaugos darbuotojo ir 1979 metais gimusio lankytojo. Tuo metu kaukių dėvėjimas parduotuvėse buvo privalomas.

Kaltinime D. Varnui sakoma, kad jis, žinodamas, jog tai yra privaloma, nedėvėjo jokios nosį ir burną dengiančios priemonės, taip pažeisdamas visuomenės sveikatos srities teisės aktui prilyginamą sprendimą.

Įpykęs lankytojas po jam pareikštos pastabos sumušė apsaugininką, o pastarajam bandant šį sulaikyti, lauke, prie parduotuvės, šovė į jo kojas iš turėto pistoleto „Glock“.

Sužeistas apsaugininkas buvo pristatytas į ligoninę, vėliau jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Į Konstitucinį Teismą kreiptis nusprendusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Pauliaus Veršekio vertinimu, operacijų vadovo imperatyvus reikalavimas dėvėti veidą dengiančią kaukę prekybos centro viduje gali pažeisti kiekvieno žmogaus prigimtinę teisę į asmens neliečiamumą, gali žeminti kiekvieno žmogaus orumą.

Jis pabrėžia, kad Konstitucijos 22 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Pagal šio straipsnio ketvirtąją dalį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Teisėjas akcentavo, kad konkrečioje baudžiamojoje byloje kaltinimai paremti operacijų vadovo sprendimais dėl kaukių dėvėjimo parduotuvėse, nors, teismo vertinimu, Vyriausybės pavedimas operacijų vadovui riboti asmens teises „prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam žmogaus asmens ir privatumo neliečiamumui, lygiateisiškumui ir konstituciniam teisinės valstybės principui“.