Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje ji apklausta dėl aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės sklypo Vilniuje, Tujų gatvėje, nuomos sutartimi.

V. Gapšys byloje kaltinamas pažadėjęs paveikti Darbo partijos deleguotą ministrę, kad ši nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti minimo sklypo nuomos sutartį su „MG Baltic“ valdoma bendrove „MG Valda“, šiuo metu vadinama „Darnu Group“.

Per apklausą eksministrė tvirtino, kad V. Gapšys dėl sklypo 2015 metais kreipėsi du kartus. Vieną kartą tai vyko Seime, kitą – ministerijoje.

V. Baltraitienė sakė, kad po kolegos kreipimosi sklypo nuomos galimybes aptarė su buvusia Nacionalinės žemės tarnybos direktore Daiva Gineikaite, o vėliau su tuometine ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktore Aušra Kalantaite.

Iš tikrųjų gal porą kartų buvo domimasi šitu sklypu, bet aš tai nematau kaip išskirtinio atvejo, nes kiekvienas Seimo narys kažko klausdavo, kažkuo domėdavosi.

Pasak liudytojos, pastaroji tarnautoja išaiškino, kad nuoma nėra galima pagal įstatymus.

„Iš tikrųjų gal porą kartų buvo domimasi šitu sklypu, bet aš tai nematau kaip išskirtinio atvejo, nes kiekvienas Seimo narys kažko klausdavo, kažkuo domėdavosi, o mano atsakymas visada būdavo, kad pažiūrėsiu, pasiaiškinsiu“, – Vilniaus apygardos teisme sakė V. Baltraitienė.

„V. Gapšiui pasakiau, kad įstatymas čia neleidžia nieko išspręsti“, – teigė ji.

Buvusi politikė tvirtino nedavusi pavaldiniams jokių nurodymų dėl minimo sklypo, nes žemės ūkio ministras yra atsakingas už strateginius sprendimus, o ne „sprendžia klausimus dėl kiekvieno žemės sklypo“.

V. Baltraitienė taip pat sakė, kad V. Gapšys neprašė jos duoti jokių nurodymų, tik išsiaiškinti situaciją dėl sklypo nuomos aplinkybių.

„Niekada jokių tiesioginių nurodymų, kad vienaip ar kitaip sutvarkyti sklypą, (...) nebuvo“, – kalbėjo V. Baltraitienė.

Kaltinamojo gynėjai teigė, kad jis į žemės ūkio ministrę kreipėsi dėl perdėto biurokratizmo Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Viešinimo pinigai

Buvusi žemės ūkio ministrė taip pat liudijo dėl kaltinimų V. Gapšiui, kad šis pažadėjo „MG Baltic“ atstovams paveikti ją, jog ši priimtų koncerno bendrovei „MG Baltic Media“ palankius sprendimus skirstant ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) viešinimui per žiniasklaidą skiriamus pinigus.

Byloje tiriamos NMA viešinimo paslaugų pirkimo aplinkybės 2015 metais.

Tais metais sutartį su NMA turėjo Mykolo Katkaus vadovaujama įmonė „Viešųjų ryšių partneriai“, šiuo metu vadinama „Fabula Hill+Knowlton Strategies“.

Bylos duomenimis, NMA vadovas tuo metu siekė gauti daugiau pinigų viešinimui.

V. Baltraitienė tvirtino, kad dėl viešinimo pinigų dydžio nesutarė su tuometiniu NMA vadovu Eriku Bėrontu, bet nesikišo į klausimus, kiek lėšų turi gauti kuri žiniasklaidos priemonė – už tai buvo atsakinga patarėja Jolanta Butkevičienė.

Buvusi ministrė sakė, kad V. Gapšys jos Seime yra paklausęs apie NMA skiriamus viešinimo pinigus, tačiau tai siejo su E. Bėronto bandymais gauti parlamentarų paramą.

„Bėrontas, žinau, visus aplakstė, (...) visus pažinojo“, – tvirtino buvusi politikė.

„Atsakiau jam (V. Gapšiui), kad tikrai NMA nebus papildomų pinigų, nes jis (E. Bėrontas) ištaškė visus turėtus pinigus ir ministerija jam daugiau nebeskirs“, – kalbėjo V. Baltraitienė.

„Niekas manęs nei iš Seimo narių, nei iš partijos narių nespaudė, kad viešinimo pinigai būtų skiriami NMA“, – pridūrė ji.

Anot šią savaitę teisme liudijusio M. Katkaus, viešinimo sutartys buvo sudarytos su tuomet koncernui „MG Baltic“ priklausiusiais portalu alfa.lt ir LNK televizijos kanalų grupe.

V. Baltraitienė žemės ūkio ministre dirbo 2014 – 2016 metais.

Politinės korupcijos byloje buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.