Vilnietis Andžejus Radivonikas, kuris kaltinamas aštuonerius metus neteisėtai vertęsis rašto darbų rašymu ir iš to uždirbęs daugiau nei pusę milijono litų, bando nušalinti jo bylą nagrinėti paskirtą teisėją ir valstybinį kaltinimą palaikančią prokurorę.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje trečiadienį kaltinamasis pareiškė, kad teisėjas Artūras Pažarskis nėra išsprendęs anksčiau pateiktų jo prašymų.

Teisiamasis pareiškė, kad savo pareiškimą dėstys rusų kalba, nes jam taip patogiau. Teismui į posėdį teko kviesti rusų kalbos vertėją. Tačiau teisėjas A.Radivoniką įspėjo, kad jo parašyto pareiškimo rusų kalba nepriims, nes įstatymas nenumato, kad dokumentai būtų pateikiami ne valstybine kalba, kaltinamasis nėra suimtas, jis gali išversti tekstą į lietuvių kalbą.

A.Radivonikas teisėją kaltino neobjektyvumu, esą per du su puse mėnesio neišnagrinėjo nė vieno gynybos prašymo. A.Radivoninkas taip pat prašė grąžinti bylą prokurorui, teigė, kad nėra nurodyti veikos padarymo būdai, nenurodyta įtariamųjų pozicija, prašė išskirti bylas pagal nusikalstamas veikas.

Po šio pareiškimo kaltinamojo gynėjas advokatas Stasys Karvelis teigė, kad jam reikėtų įsigilinti į kaltinamojo pareiškimą, nes jis su gynėju jo nederino.

Teisėjas A.Pažarskis sakė, kad kaip teisėjas, kuriam pareikštas nušalinimas, gali padaryti viešą pareiškimą. Jis nurodė, jog dalis A.Radivoniko prašymų jau yra išspręsta.

"Mes nutarties nesugebėjome įteikti. Toje vietoje, kur tariamai gyvena, kaltinamojo neradome, yra grįžę vokai su neįteiktais dokumentais," - sakė teisėjas.

Jis taip pat tvirtino, kad nėra pagrindo išskirti bylų, o esminių baudžiamojo akto trūkumų nėra, kliūčių nagrinėti bylą taip pat nėra.

"Kiti prašymai dėl įrodymų rinkimo, dėl prokurorės nušalinimo turi būti nagrinėjami posėdyje", - sakė A.Pažarskis.

Vėliau jis paskelbė, kad kaltinamojo pateiktais argumentais nemato pagrindo nusišalinti nuo bylos, o dėl nušalinimo prokurorei nutartį skelbs kitame posėdyje, kuris vyks kitą savaitę - spalio 17 dieną.

A.Radivoniko ir Jelenos Tarasovos bylą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai teismui perdavė gegužę. Ji nepradėta nagrinėti iki šiol.

A.Radivonikui pateikti įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, dokumento klastojimo. 

Pasak prokuratūros, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnams atlikus išsamias internetinių tinklalapių analizes, buvo nustatyta, jog didžioji skelbimų dalis, kuriuose nurodyta referatų, baigiamųjų, magistrinių, bakalaurinių, kursinių bei kitų darbų rašymo veikla, vertėsi skirtingais anketiniais duomenimis prisistatantys asmenys, tačiau nurodytais kontaktiniais duomenimis naudojosi ir šią veiklą vykdė vienas ir tas pats asmuo.

Nustatyta, kad 2003-2011 metais A.Radivonikas gavo užsakymus už atlygį parašyti daugiau kaip 1400 rašto darbų įvairiomis temomis. Iš šios nusikalstamos veikos vyras gavo daugiau kaip 555 tūkst. 450 litų pajamų. 

Įtariama, kad nusikalstamą veiką jis vykdė su valstybės tarnautoja J.Tarasova, kuri padėjo įteisinti iš šios veiklos gaunamas lėšas, nuslepiant jų kilmę. A.Radivonikas, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo svetimais vardais bankų išduotas elektronines mokėjimo priemones, prisijungimo prie sąskaitos per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius, jas laikė ir neteisėtai naudojosi atlikdamas finansines operacijas. 

Tiriant šią didelės apimties baudžiamąją bylą, bendradarbiauta su apskričių policijos komisariatais, apklausta, daugiau kaip 1,4 tūkst. asmenų, nuo 2003 spalio 2 iki 2011 metų balandžio 12 dienos pirkusių iš A.Radivonikas rašto darbus ir mokėjusių jam piniginį atlygį.

Griežčiausia įstatymų numatyta bausmė už šias nusikalstamas veikas - laisvės atėmimas iki septynerių metų. 

J.Tarasova teismui sakė šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, ji dirba Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Moteris nušalinimų nei teismui, nei prokurorei nereiškė.

Generalinė prokuratūra teigia, kad ši baudžiamoji byla yra pirmoji tokio pobūdžio byla perduodama teismui, tikimasi, kad jos nagrinėjimas padės suformuoti tokių bylų tyrimo praktiką.