Kaip skelbia policija, pirmadienį, apie 13 val. Žirmūnų gatvėje, 38 metų Latvijos pilietis, norėdamas patekti į prekybos centrą, bandė pasinaudoti kito asmens dokumentu, t.y. pateikė Lietuvos piliečiui E. R. (gim. 1994 m.) šeimos sveikatos centro išduotą sertifikatą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Lietuvos policija vos ne kasdien registruoja įvykius, kuomet į prekybos centrus bandoma patekti dažniausiai su suklastotais galimybių pasais. Teismus jau yra pasiekusios bylos dėl šių nusikaltimų, skirtos bausmės.

Nuo rugsėjo 13 dienos į didesnius prekybos centrus, grožio salonus ir kt. negali patekti imuniteto neturintys žmonės, ribojimai netaikomi žmonėms, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, persirgę koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR, antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, turi neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikams iki 16 metų.

Laikinasis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Ražanskas sako, kad dokumentų klastojimas, kaip nusikaltimas, yra žinomas jau gana seniai ir buvo kriminalizuotas dar senovės romėnų teisėje.

„Dabar per metus teismai išnagrinėja apie 400 bylų, susijusių su dokumentų klastojimu. Paprastai klastojant dokumentus siekiama tam tikrų kitų tikslų: apgaule įgyti turtą, sukčiauti ar, sakykime, suklastoti muitinės deklaracijas (dėl kontrabandos) ar pan.“, – pranešime spaudai sakė teisėjas M. Ražanskas.

Teisėjas pažymėjo, kad už dokumentų klastojimą gresia iki trejų metų laisvės atėmimo. Jei asmuo anksčiau nebaustas, neteistas už panašius dalykus, jam gali būti taikomos ir švelnesnės nuobaudos – bauda ar areštas.

Teisėjas pabrėžia, kad už ypač svarbių dokumentų klastojimą yra numatyta griežtesnė atsakomybė:

„Ypač svarbūs dokumentai yra pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Įstatymų leidėjas priimdamas Baudžiamojo proceso kodeksą iš tikrųjų nenumatė, kad gali būti ir tokių situacijų, kai bus klastojamas galimybių pasas. Vis dėlto už ypač svarbių dokumentų klastojimą gresia griežtesnė – iki 4 metų – bausmė,“ – sako teisėjas.

M. Ražanskas pažymėjo, kad jeigu toks klastojimas yra daromas versliškai, t. y, jei, pvz., atsiranda tam tikri pardavinėtojai, kurie versliškai gamina galimybių pasus, atsakomybė gali būti dar griežtesnė – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.