Tyrimo duomenimis, Vilniuje įregistruota įmonė, valdanti 25 grožio salonus, deklaravo nuomojanti darbo vietas 70 kirpėjų. Šie dirbo pagal verslo liudijimus ar vykdė individualią veiklą. Nuomininkai su bendrove sudarydavo kėdės mokesčio sutartį. Už darbo vietą mokėjo nuo 100 iki 800 eurų kas mėnesį, pinigus pervesdavo į įmonės sąskaitą. Pareigūnai įtarė, kad be nuomos kirpėjai dar turėjo mokėti sutartą sumą nuo uždirbtų pajamų, ji kartais siekdavo 1000 eurų. Grynuosius pinigus dažniausiai surinkdavo kartą per mėnesį atvažiuodavęs pats bendrovės direktorius. Šie pinigai galimai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą.

FNTT suskaičiavo, kad per 2,5 metų direktorius galėjo neapskaityti per 1 mln. 300 tūkst. eurų. Nesumokėta daugiau nei 207 tūkst. eurų mokesčių. Ši žala jau atlyginta, bet direktorius sės į teisiamųjų suolą. Jis kaltinamas apgaulingai tvarkęs apskaitą ir teikęs neteisingus duomenis apie pajamas. Už mokesčių vengimą gresia iki aštuonerių metų nelaisvės. Narpliojant bylą dalyvavo 70 pareigūnų, atlikta daugiau nei 30 kratų, jos vyko Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje. Rasta juodoji buhalterija – daugiau kaip 25 tūkst. lapelių su duomenimis apie grožio salono veiklą.