„Jeigu konkrečiai kalbėti apie advokatų profesiją, taip, ji susijusi su rizika, nes ji susijusi su bendravimu su žmonėmis. Bendrauji su įvairiais žmonėmis įvairiose situacijose, ir teigiamose, ir neigiamose, ir maloniose, ir ne. Ir sugeri visas emocijas, kartu – ir neigiamas. Tokio atvejo, kuris buvo šiandiena (vakar, – „Kauno diena“), kad dėl profesinės veiklos vykdymo advokatas būtų nužudytas, nebuvo per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – komentavo dr. R. Drakšas.
– Kaip reaguoja bendruomenė?
– Natūralu, kad bendruomenėje dabar yra šokas. Kyla daug klausimų, ką daryti, kad tai nepasikartotų. Tokie klausimai sprendžiami, bet jie nėra lengvi, nes visų situacijų neįmanoma numatyti. Dabar buvo situacija, kai vykdomas teismo sprendimas, bet būna ir teisme įvairių situacijų. Kadangi nenumatysi visų, neaišku, ką daryti, kaip apsaugoti advokatus. Absoliutaus recepto turbūt nebus, bet kalbos prasidėjo, sujudimas vyksta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar galima sakyti, kad iš esmės tai yra rizikinga profesija ir ne visada advokatai, atlikdami pareigą, jaučiasi ir yra saugūs?
– Taip, tai tikrai yra rizikinga profesija, tiek psichologiškai, tiek, kaip matome, netgi fiziškai.
– Tokio brutalaus atvejo Lietuva neprisimena. O apskritai bent panašių smurtinių išpuolių jūs, kaip bendruomenės narys, ar prisimenate?
– Buvo kelios istorijos, kai prieš advokatus buvo naudojamas smurtas, buvo konfliktinių situacijų, kai iš kitos pusės buvo nepatenkintų šalių ar pan. Tačiau niekada advokatas nebuvo nužudytas.
– Bet yra buvusi situacija, kai advokatui darbo vietoje buvo durta peiliu.
– Tokia situacija buvo. Buvo situacija, kai buvo sulaužyta ranka advokatui.
– Kokiu dažnumu tokie atvejai pasikartoja? Ar yra kokia statistika, ar šis atvejis visiškai išskirtinis?
– Matote, tokie atvejai yra nenuspėjami. Nėra periodiškumo, kad pasakytum, kas kiek laiko pasikartoja smurto proveržiai.
Buvo situacija, kai buvo sulaužyta ranka advokatui.
– Ar yra kokių nors saugumo priemonių, kurių imatės? Kalbant apie teismą, ten situacija truputėlį kitokia, ten žmonės yra patikrinami. O savo darbo vietose?
– Buvo fizinės prievartos naudojimo, kiek žinau, ir teismo salėje, šalia posėdžių salės. Visko būdavo. Tačiau konkrečių priemonių, kurias rekomenduotume advokatui, pavyzdžiui, turėti dujų balionėlį ar dar ką, kol kas nėra. Galbūt iki to prieisime.
– Tai advokato saugumas yra realiai jo paties atsakomybė?
– Iki šiol buvo taip.
– Manote, kad tai gali pasikeisti?
– Nežinau, tarsimės, žiūrėsime, ką jie aplamai mano padaryti, kad tokie atvejai nepasikartotų.
– Į ką planuojate kreiptis pagalbos? Galbūt advokatams praverstų ir tam tikri mokymai, kaip elgtis tokiose situacijose?
– Galbūt tai vienas iš variantų, kurie, kaip sakiau, bus nagrinėjami. Dabar aš tikrai nieko apie tai pasakyti negaliu. Tai yra labai šviežias atvejis, kurį tikrai reikia aptarti.
– Galbūt galite truputėlį pasakoti apie žuvusį kolegą? Koks tai buvo darbuotojas, kokias funkcijas jis atliko?
– Tai buvo tikrai daug patirties turintis kolega, tikrai gerbiamas. Buvo aukštos moralės žmogus, neturėjęs jokių nuobaudų, aukštos reputacijos žmogus. Jis buvo žinomas advokatų bendruomenėje kaip gerbtinas advokatas. Aš asmeniškai jo nepažinojau, bet kaip advokatą – žinojau.
– Kas po šios situacijos aiškėja? Ar tai buvo tiesiog žmogus, atsidūręs netinkamoje vietoje netinkamu metu, vykdydamas sprendimą, ar dar galėjo būti ir kitų, asmeninių motyvų?
– Ne, tai buvo žmogus, kuris atsidūrė ne vietoje ir ne laiku vykdydamas sprendimą. Šalia jo buvo ir antstolis, ir policininkai, kuriems tiesiog labiau pasisekė ir kulkos lėkė tiesiog kitu kampu.
– Nemanote, kad advokatų bendruomenė nuo šiol pradės šiek tiek bijoti? Gal tai taps profesija, kurios visuomenė, matydama šį pavyzdį, nenorės imtis?
– Nežinau. Tai yra spėlionės. Negaliu pasakyti, ar tikrai šis pavyzdys bus tas lemiamas atvejis, kad žmonės pradės bijoti tapti advokatais. Nežinau.
– Toks beprecedentis išpuolis, jūsų asmenine nuomone, ką jis parodo? Ar iš tikrųjų ši profesija tampa vis pavojingesnė, ar ir su visuomene kažkas nėra gerai?
– Vienareikšmiškai, nėra gerai su visuomene. Visuomenėje per daug agresijos, per daug neapykantos kalbos, per daug baimės. Agresija dabar net fiziškai pasireiškia. Tas asmuo, kuris naudojo fizinę prievartą, šaudė, jis, vadinasi, negerbia nieko. Jis negerbia teismo, teismo sprendimo, policijos. Jis pats vykdė savo teisingumą. Kiek tokių asmenų mūsų visuomenėje atsirado? Aš manau, kad tai pirma „gėlytė“, į kurią reikia labai atkreipti dėmesį.
Naujausi komentarai